Arklio akies ragenos opa. Klinikinių atvejų analizė
Varnagirytė, Gerda |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo apimtis – 40 puslapių, pateikta 20 paveikslų ir 1 lentelė, panaudoti 42 literatūros šaltiniai, yra 1 priedas. Tyrimas vykdytas 2018 metų liepos - lapkričio mėnesiais specializuotoje arklių klinikoje X, Vokietijoje. Tyrimu siekta išnagrinėti ragenos opos diagnozavimo būdus, identifikuoti opos tipą, jį lydinčius požymius, ligos paplitimo mąstą, įvertinti kai kurių veiksnių įtaką ligos atsiradimui ir gydymo taktiką ir palyginti su situacija Lietuvoje. Tyrimo eigoje naudoti bendrieji ir specialieji arklių akių tyrimo metodai. Tirti ir gydyti 72 arkliai, sirgę įvairiomis akių ligomis. 2018 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais atlikta internetinė apklausa 70 asmenų, auginančių ar prižiūrinčių sportinius žirgus apie arklių ragenos opos atvejus Lietuvoje. Nustatėme, jog specializuotoje arklių klinikoje X (Vokietija) ragenos opa diagnozuota 35 proc. žirgų, sirgusių įvairiomis regos organo ligomis. Išskirti paviršinės ir giliosios ragenos opų tipai. Apklausos duomenimis 41 proc. Lietuvoje auginamų žirgų yra sirgę ragenos opa. Ragenos opa dažniau diagnozuota bandoje, o ne garde laikytiems, jauniems (2–3) metų arkliams, dažniau kumelėms. Gilioji ragenos opa su pūlingomis išskyromis iš akies diagnozuota dažniau nei paviršinė opa su skaidriomis arba pūlingomis išskyromis. Ragenos opa sergantį arklį gydant vietiškai antibakteriniais, cikloplegikais, kolagenazės inhibitoriais, vitaminais, vėliau SVNU ir sisteminiu keliu skiriant NVNU, jis pasveiksta per 17,7 ± 13,2 dienų giliosios opos atveju, o paviršinės ragenos opos atveju – per 14,2 ± 9,9 dienos vidutiniškai.
Volume of work - 40 pages, submitted 1 chart and 20 images, list of literature contains 42 sources. Annexes contain 1 survey questionnaire. The study was conducted in July through to November 2018 in a specialized horse clinic X, Germany. The aim of the study was to investigate ways of diagnosing corneal ulcers, to identify the type of ulcer, the signs that accompany it, the extent of the spread of the disease, the impact of some factors on the onset of the disease and the tactics of treatment, and to compare it with the situation in Lithuania. During the study, general and special methods of eye examination were used. 72 horses with various eye diseases have been studied and treated. In September through to November 2018 an online survey was carried out on 70 owners of sport horses for cases of corneal ulcers in Lithuania. We found that in a specialized equine clinic X (Germany), 35% of horses with various visual organ diseases were diagnosed with corneal ulcer. Types of superficial and nonhealing deep corneal ulcers were distinguished. According to the survey, 41% of sport horses in Lithuania have had corneal ulcers. Corneal ulcer is more commonly diagnosed in young (2–3) year old horses kept in herds not in a box, more often in mares. Deep corneal ulcers with purulent secretions have been diagnosed more frequently than the superficial ulcer with clear or purulent secretions. When applying the treatment for corneal ulcers, which consist of antibacterial, cycloplegic medication, collagenase inhibitors, vitamins, and later using SAID for locally treatment and NSAID for systemic treatment, the ulcer heals in 17.7 ± 13.2 days in the case of deep nonhealing corneal ulcer , and in the case of superficial corneal ulceration it takes 14.2 ± 9, 9 days to heal.