Kraujo paėmimo procedūros atlikimo analizė ir tobulinimo galimybės taikant Lean metodiką
Paulina Mozurevičiūtė |
Recenzentas / Reviewer |
Paulina Mozurevičiūtė. Kraujo paėmimo procedūros atlikimo analizė ir tobulinimo
galimybės taikant Lean metodiką. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Dr. Loreta
Marmienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas,
Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 60 psl. be priedų.
Tyrimo tikslas - įvertinti Lean metodikos taikymo galimybes kraujo paėmimo procedūros
standartizavimui Z sveikatos priežiūros įstaigoje.
Tyrimo uždaviniai:
- Nustatyti pagrindines kraujo paėmimo procedūros atlikimo problemas.
- Išanalizuoti Lean metodikos taikymo privalumus kraujo procedūros atlikimo procese.
- Palyginti kraujo paėmimo procedūros procesus dviejuose Z sveikatos priežiūros įstaigos padaliniuose. Metodika: Tyrimas atliktas 2024 metų lapkričio mėnesį, Z ligoninės dviejuose padaliniuose. Tyrimui pasirinkti tiesioginio stebėjimo ir pusiau struktūruotų interviu metodai, siekiant išsamiai išanalizuoti kraujo paėmimo procedūrą taikant “Lean” metodiką. Tiriamieji: Z ligoninės padaliniuose X ir Y buvo apklausta 7 procedūrų kabinete dirbančios slaugytojos ir stebėta 100 kraujo paėmimo procedūrų. Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad nors Lean metodika buvo įdiegta abiejuose Z sveikatos priežiūros įstaigos padaliniuose, jos praktinis taikymas ir efektyvumas skyrėsi. X padalinyje procesai buvo labiau standartizuoti, o kraujo paėmimo procedūros trukmė buvo labiau prognozuojama. Tačiau pasiruošimo procedūrai laikas buvo ilgesnis dėl papildomų veiksmų, susijusių su dokumentų apdorojimu ir neoptimizuota brūkšninių kodų sistema. Y padalinyje Lean metodika buvo taikoma labiau struktūriškai, kas leido sumažinti pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų skaičių, tačiau procedūros trukmė buvo mažiau pastovi dėl standartizacijos stokos ir organizacinių skirtumų. Vidutinis pasiruošimo ir procedūros laikas Y padalinyje buvo ilgesnis nei X padalinyje, tačiau Lean sistemos pritaikymas padėjo identifikuoti pagrindinius tobulinimo poreikius. Tiek X, tiek Y padaliniuose slaugytojos akcentavo technologinių sprendimų tobulinimo būtinybę, siekiant sumažinti jų darbo krūvį ir padidinti pacientų pasiruošimo proceso efektyvumą.
Paulina Mozurevičiūtė. Analysis of the blood sampling procedure and improvement possibilities using lean methodology. Master's thesis. Supervisor – Dr. Loreta Marmienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nursing Clinic. Kaunas, 2024; 53 pages The aim of the study is to assess the possibilities of applying Lean methodology for standardizing the blood sampling procedure in Z healthcare institution. Research objectives:
- To identify the main problems in performing the blood sampling procedure.
- To analyze the advantages of applying Lean methodology in the blood sampling procedure process.
- To compare the blood sampling procedure processes in two departments of Z healthcare institution. Research methodology: The study was conducted in November 2024, in two departments of Z hospital. The methods of direct observation and semi-structured interviews were chosen for the study in order to thoroughly analyze the blood collection procedure using the “Lean” methodology. Subjects: In departments X and Y of Z hospital, 7 nurses working in the procedure room were interviewed and 100 blood sampling procedures were observed. Research results: The research found that although the Lean methodology was implemented in both departments of Z healthcare institution, its practical application and effectiveness differed. In department X, processes were more standardized, and the duration of the blood sampling procedure was more predictable. However, the preparation time for the procedure was longer due to additional steps related to document processing and an unoptimized barcode system. In department Y, the Lean methodology was applied in a more structured manner, which allowed to reduce the number of non value-added activities, but the duration of the procedure was less consistent due to the lack of standardization and organizational differences. The average preparation and procedure time in department Y was longer than in department X, but the application of the Lean system helped to identify key improvement needs. In both units X and Y, nurses emphasized the need to improve technological solutions in order to reduce their workload and increase the efficiency of the patient preparation process.