„Ir tas socialinis nerimas trikdo labai svarbų poreikį“ Merginių socialinio nerimo patirtys paauglystėje
Kriščiūnė, Urtė |
Recenzentas / Reviewer |
Kriščiūnė, U. (2025). „Ir tas socialinis nerimas trikdo labai svarbų poreikį.“ PAAUGLIŲ SOCIALINIO NERIMO PATIRTYS. (Klinikinės sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: Lekt. dr. Justė Lukoševičiūtė-Barauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. -70 p.
Tyrimo problema. Paaugliai yra pažeidžiama visuomenės grupė, nes šiuo gyvenimo etapu išsivysto pirmieji psichikos sutrikimai. Socialinio nerimo sutrikimas gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį emocinei gerovei, socialiniams santykiams, akademiniams pasiekimams ir t.t. Jis dažnai prasideda dar prieš baigiant mokyklą, todėl svarbu jį kuo anksčiau atpažinti ir suteikti tinkamą pagalbą, ypač merginoms, kurios dažniau susiduria su emociniais sunkumais. Pastaraisiais metais stebimas mokslinis susidomėjimas šia tema, rodo didėjantį supratimą apie šio sutrikimo reikšmę ir būtinybę kurti veiksmingas intervencijas, atitinkančias jaunimo poreikius.
Tyrimo tikslas. Atskleisti paauglių, patiriančių socialinį nerimą, patirtis.
Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo penkios (16–18 metų) paauglės, kurios kreipėsi psichologinės pagalbos į specialistus dėl patiriamo socialinio nerimo. Šiam tyrimui buvo pasirinktas kokybinis tyrimo modelis: duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu būdu ir analizuoti taikant P. Colaizzi aprašomosios fenomenologijos metodą, pagrįsta E. Husserl fenomologine filosofija (1978). Duomenys rinkti 2022 metų lapkričio 4 d. – gruodžio 8 d. kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.
Tyrimo rezultatai. Atlikus duomenų analizę išryškėjo 6 temos: 1)Nerimo raiška, 2)Nerimas tarp žmonių: kai bendravimas tampa iššūkiu, 3)Kai baimė užgožia autentiškumą, 4)Pasiruošimo svarba ir elgsena, 5)Aplinkinių vaidmuo socialinio nerimo kontekste ir 6)Kelias į emocinę gerovę.
Išvados. Tyrimas atskleidė, kad paauglių merginų socialinis nerimas yra sudėtingas procesas, apimantis tiek vidinius išgyvenimus, tiek fizinius simptomus, kurie gali apsunkinti bendravimą. Nerimas ypač pasireiškia sunkumais bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, vyresniais ar vyriškos lyties asmenimis bei viešo kalbėjimo metu. Nuotolinis mokymasis, nors ir suteikė galimybę pasislėpti, laikui bėgant apsunkino grįžimą į tiesioginį bendravimą. Taip pat, paauglės dažnai slėpė savo tikrąjį „aš“ ir stengėsi prisitaikyti prie kitų, siekdamos socialinio priėmimo, tačiau tai slopino jų autentiškumą. Merginoms kontrolė suteikdavo saugumą, o jeigu buvo įmanoma, jos vengė nerimą keliančių situacijų. Dalyvės pasakojo, kad iš aplinkinių norėtų sulaukti empatijos ir tinkamos pagalbos. Galiausiai, jos pabrėžė psichologo vaidmenį, nes dirbdamos su jais siekė emocinės gerovės, stengdamosios stiprinti savo savivertę ir sumažinti socialinį nerimą.
Kriščiūnė, U. (2025). "And that social anxiety disrupts a very important need." ADOLESCENTS' EXPERIENCES WITH SOCIAL ANXIETY. (Master's thesis in Clinical Health Psychology). Scientific supervisor: Lect. dr. Justė Lukoševičiūtė-Barauskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. -70 p.
Scientific problem. Adolescents are a vulnerable social group because the first mental health disorders often develop during this stage of life. Social anxiety disorder, in particular, can have long-term negative effects on emotional well-being, relationships, academic performance and ect. It often begins before the end of school, making it crucial to recognize it as early as possible and provide appropriate support, especially for girls who are more likely to experience emotional difficulties. In recent years, growing scientific interest in this topic indicates an increasing understanding of the significance of this disorder and the need to develop effective interventions that address the needs of young people.
The aim. To reveal how adolescents experience social anxiety.
Methods. The study involved five adolescent girls (aged 16–18) who sought psychological help from specialists due to social anxiety. A qualitative research model was chosen for this study: data were collected through semi-structured interviews and analyzed using P. Colaizzi's descriptive phenomenology method, based on E. Husserl’s phenomenological philosophy (1978). Data were collected between November 4, 2022, and December 8, 2022, both in person and remotely.
Results. The data analysis revealed 6 themes: 1) Expression of anxiety, 2) Anxiety among people: when communication becomes a challenge, 3) When fear overshadows authenticity, 4) The importance of preparation and behavior, 5) The role of others in the context of social anxiety, and 6) The path towards emotional well-being.
Conclusions. The study revealed that social anxiety among adolescent girls is a complex process involving both internal experiences and physical symptoms that can hinder communication. Anxiety was particularly pronounced in interactions with strangers, older people or men, as well as during public speaking. While remote learning offered an opportunity to hide, it eventually made it harder to return to face-to-face communication. Additionally, the adolescents often hid their true selves and tried to fit in with others for social acceptance, which suppressed their authenticity. Feeling in control provided a sense of safety, so they often avoided anxiety-inducing situations when possible. Participants expressed a desire for empathy and proper help from those around them. Finally, they highlighted the role of psychologists in helping them work toward emotional well-being, strengthen self-esteem, and reduce social anxiety.