Shindokai-kan karate sporto šakos traumų dažnumas ir įtaka paauglių lankstumui, raumenų jėgai ir pusiausvyrai
Jakaitytė, Goda |
Recenzentas / Reviewer | |
Domeika, Aurelijus | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Želvienė, Edita | Komisijos narys / Committee Member |
Balčius, Arvydas | Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas – Įvertinti Shindokai-kan karate sporto šakos patiriamų traumų dažnumą ir įtaką paauglių lankstumui, raumenų jėgai ir pusiausvyrai. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti ir palyginti paauglių sportuojančių Shindokai – kan karatė traumų dažnumą; 2) Įvertinti ir palyginti paauglių sportuojančių Shindokai-kan karate raumenų jėgą; 3) Įvertinti ir palyginti paauglių sportuojančių Shindokai-kan karatė dinaminę pusiausvyrą; 4) Įvertinti ir palyginti paauglių sportuojančių Shindokai-kan karate minkštųjų audinių elastingumą. Tyrimo metodika. Sužalojimų pobūdžiui ir dažniui įvertinti naudotas autorės sudarytas klausimynas. Modifikuotos žvaigždės nuokrypio testas - dinaminei pusiausvyrai įvertinti. Šuolio viena koja testai, kelio ir čiurnos dinaminiam stabilumui vertinti. Plaštakos raumenų jėgos vertinimas - Hidrauliniu rankiniu dinamometru (SH5001). Raumenų jėgos vertinimui Lafayette rankinis dinamometras 0116. T – testas vikrumui įvertinti. Raumenų elastingumo vertinimui – Testas 90-90 ir modifikuoti Ober ir Thomas‘o testai. Tiriamieji: Paaugliai berniukai, lankantys Shindokai-kan karate treniruotes. Tyrime dalyvavo 33 tiriamieji, 15 iš jų patyrė apatinių galūnių traumas, kurie priklausė I grupei, ir 18 iš jų turėjo viršutinių galūnių traumas, jie priklausė II grupei. Tiriamieji atitiko šiuos kriterijus: amžius - 15–17 metų; sporto trukmė 4–5 metai; neturi gretutinių ligų ar traumų. Raštiškas visų tyrimo dalyvių, tėvų ar globėjų, sutikimas leidžiantis paaugliui dalyvauti tyrime. Tyrimo išvados: 1) Didesnioji dalis respondentų dažniau patyrė traumas treniruočių metu negu varžybose, taip pat tiriamieji dažniau patiria viršutinių galūnių plaštakos, alkūnės ir žasto traumas negu apatinių galūnių blauzdos, kelio ar čiurnos traumas. Dažniausiai pasitaikiusios tiriamųjų traumos buvo sumušimai/uždegimai, sąnarių išnirimai ir raiščių plyšimai. 2) Po raumenų jėgos matavimo, buvo pastebėta, kad patirtos traumos neturėjo įtakos kairės kojos šlaunį lenkiančių raumenų jėgai, nes didesnė raumenų jėga buvo I grupėje. Tačiau po plaštakos raumenų jėgos matavimo vertinimo, patirtos traumos turėjo įtakos plaštakos raumenų jėgai. 3) Po dinaminės pusiausvyros vertinimo, patirtos traumos turėjo įtakos paauglių dinaminei pusiausvyrai, nes tiriamieji, kurie iš I grupės turėjo blogesnę dešinės kojos dinaminę pusiausvyrą. Po kelio ir čiurnos dinaminio stabilumo vertinimo, atsižvelgus į bendrą simetrijos indekso procentą patirtos traumos nepadidino rizikos patirti kelio ir čiurnos traumas. 4) Po raumenų elastingumo vertinimo buvo pastebėta, kad patirtos traumos turėjo įtakos dešinės kojos plačiosios fascijos tempiamųjų ir hamstringų raumenų sutrumpėjimui, nes geresnis raumenų elastingumas buvo tiriamųjų, kurie patyrė viršutinių galūnių traumas.
Research aim – to evaluate the impact of Shindoki-kan karate sports injuries and frequency on adolescent flexibility, muscle strength and balance. Research tasks. 1) To evaluate and compare the frequency of injuries of Shindokai-kan karate athletes; 2) To evaluate and compare the muscle strength of Shindokai-kan karate athletes; 3) To evaluate and compare the elasticity of the soft tissues of Shindokai-kan karate athletes.; 4) To evaluate and compare the dynamic balance of Shindokai-kan karate athletes. Methods: The questionnaire formed by the author was used to assess the nature and frequency of the injury. The “Y –Balance” test is to assess the dynamic balance. Single leg hop test, knee and ankle for dynamic stability. Grip muscle strength evaluation - Hydraulic Manual Dynamometer (SH5001). Muscle strength assessment Lafayette Hand dynamometer 0116. T-test for dexterity. To assess muscle flexibility-a surviving shin test and modified Ober and Thomas tests. The participants: adolescent boys practicing Shindokai-Kan karate training. The study included 33 subjects, 15 of them had lower limb injury, who belong to I group and 18 of them had upper limb injury, they belong to II group. The subjects met the following criteria: age - 15-17 years; sports duration 4-5 years; have no comorbidities; written consent of all study participants, parents or guardians, allowing the adolescent to participate in the study. Conclusions: 1) A greater proportion of the respondents suffered the most injuries during training than during competitions, as well as subjects who suffered mainly upper extremity broad, elbow and upper arm injuries than lower extremity shin, knee or ankle injuries. Common subject injuries were contusions/burns, joint dislocations, and ligament tears. 2) After measuring the muscle strength, it was observed that the injuries experienced are important for the leg hip flexor muscle strength, as the greater muscle strength was in group I. However, after assessing the hand grip muscle strength measurement, the injuries experienced had an effect on the hand muscle strength. 3) After the assessment of dynamic balance, the injuries experienced had an effect on the dynamic balance of the adolescents, as subjects from group I had better dynamic balance of the right leg. After assessment of dynamic stability of the knee and ankle, exposure to total symmetry index percentage did not increase the risk of knee and ankle injury. 4) After the assessment of muscle elasticity, it was observed that the injuries suffered had a shortening of the extensor and hamstring muscles of the broad fascia of the right leg, as better muscle elasticity was found in subjects who had upper extremity injuries.