Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/114593
Leadership Models in Healthcare System in Lagos State, Nigeria
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Leadership Models in Healthcare System in Lagos State, Nigeria
Other Title
Lyderystės modeliai sveikatos priežiūros sistemoje Lagoso valstijoje, Nigerijoje
Author
Ugbem, Frank |
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Švarcienė, Ieva | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Marazienė, Daiva | Komisijos narys / Committee Member |
Extent
53 p.
Thesis Defence Date
2022-06-07
Abstract (lt)
ABSTRACT AIM: The aim of this study is to evaluate the leadership models in health care system Lagos state, Nigeria. Objectives:
- To identify the prevailing leadership model in health care system among all level managers in Lagos state, Nigeria.
- To identify the relationship between leadership models and socio-demographic characteristics of all level managers in Lagos state, Nigeria.
- To compare leadership models in the private/ public and rural/ urban health care system among all level managers in Lagos state, Nigeria. Materials and method: The research was a cross-sectional study carried out among health care managers in Lagos state, Nigeria through stratified random sampling technique. These all level health care managers included those both private and public in urban and rural settings. The instrument employed by the study for data collation was a questionnaire which was adopted from Two well detailed leadership questionnaires with free copyright (permission not required) multifactor leadership questionnaire MLQ and Situational leadership model SLM II Questionnaire designed to measure three common styles of leadership. The questionnaire was administered to survey 290 all level healthcare managers and the data obtained was analyzed using SPSS (statistical package for social sciences). Ethical consideration: Approval for the conduction of this research was granted and certified by the bioethics center of the Lithuanian University of health sciences. Result: 290 respondent participated thus, the response rate for the study was 82.85%. The mean age of respondents was 35.28 (SD=6.920). With regards to gender 44.1% (128) of the respondents were male while 55.9% (162) were female. A total of 59.7% (173) respondents works in the public health sector, while 40.3% (117) works in the private sector. A total of 64.1% (186) were location of respondent healthcare institution as urban while, 35.9% (104) were location of respondent healthcare institution as rural. Among the professional job categories, total number in nursing were 31.0% (90), Medical 22.1% (64), Allied 20.7% (60) and Administration 26.2% (76). The mean years of experience were (6.54±5.064) with maximum of 39 and minimum of 1. This suggests that most of the managers had many years of experience in current position. In terms of their education regards to their academic qualification, 7.9% (23) respondents had NCE/OND degree, 44.5% (129) had B.SC/HND, 33.4% (97) had M.SC while 14.1% (41) respondents had a Ph.D. degree. The participant’s ages were categorized into two age groups- ’23 to 35 years as group one “ then “36 to 65 years as group two. The years of experience were further categorized into two groups; ‘1-5 years” total 51.4% (149) as group one and ‘6-39years’ total 48.6% (141) as group two. Conclusion: Professional conduct and commitment to excellence, as well as team work: creating and managing personnel, according to public health managers, are key ingredients of excellent leadership in healthcare. According to the findings of this survey, respondents evaluated their current capabilities necessary to evaluate effective leadership models in the healthcare system among healthcare institutions in Lagos state, Nigeria.
Abstract (en)
SANTRAUKA TIKSLAS: Šio tyrimo tikslas – įvertinti lyderystės modelius sveikatos priežiūros sistemoje Lagoso valstijoje, Nigerijoje. Tikslai:
- Nustatyti vyraujantį lyderystės modelį sveikatos priežiūros sistemoje tarp visų lygių vadovų Lagoso valstijoje, Nigerijoje.
- Nustatyti ryšį tarp lyderystės modelių ir socialinių-demografinių visų lygių vadovų Lagoso valstijoje, Nigerijoje.
- Palyginti lyderystės modelius privačioje/viešojoje ir kaimo/miesto sveikatos priežiūros sistemoje tarp visų lygių vadovų Lagoso valstijoje, Nigerijoje. Medžiagos ir metodas: Tyrimas buvo skerspjūvio tyrimas, atliktas tarp sveikatos priežiūros vadovų Lagoso valstijoje, Nigerijoje, naudojant stratifikuotą atsitiktinės atrankos metodą. Šie visų lygių sveikatos priežiūros vadovai apėmė ir privačius, ir viešuosius miesto ir kaimo aplinkose. Tyrimo priemonė duomenims lyginti buvo klausimynas, kuris buvo perimtas iš dviejų gerai detalių lyderystės klausimynų su nemokamomis autorių teisėmis (leidimo nereikia) daugiafaktorinio lyderystės klausimyno MLQ ir situacinio lyderystės modelio SLM II klausimyno, skirto trims bendriems lyderystės stiliams įvertinti. Anketa buvo užpildyta 290 visų lygių sveikatos priežiūros vadovų, gauti duomenys analizuoti naudojant SPSS (socialinių mokslų statistinį paketą).Etinis aspektas: Leidimą atlikti šį tyrimą suteikė ir sertifikavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras.Rezultatas: Dalyvavo 290 respondentų, taigi, atsakymas į tyrimą buvo 82,85%. Respondentų amžiaus vidurkis – 35,28 (SD=6,920). Kalbant apie lytį, 44,1% (128) respondentų buvo vyrai, o 55,9% (162) - moterys. Viso visuomenės sveikatos sektoriuje dirba 59,7% (173) respondentų, privačiame sektoriuje – 40,3% (117). Iš viso 64,1% (186) respondentų sveikatos priežiūros įstaigos vieta buvo mieste, o 35,9% (104) respondentų sveikatos priežiūros įstaigos vieta – kaime. Iš viso slaugytojų – 31,0 % (90), medicinos – 22,1 % (64), sąjungininkų – 20,7 % (60) ir administracijos – 26,2 % (76). Vidutinė metų patirtis buvo (6,54±5,064), maksimalus – 39, o minimalus – 1. Tai rodo, kad dauguma vadovų turėjo ilgametę darbo patirtį einamosiose pareigose. Pagal išsilavinimą, atsižvelgiant į akademinę kvalifikaciją, 7,9% (23) respondentų turėjo NCE/OND laipsnį, 44,5% (129) – B.SC/HND, 33,4% (97) – M.SC, o 14,1% (41). respondentų turėjo daktaro laipsnį. laipsnį. Dalyvių amžius buvo suskirstytas į dvi amžiaus grupes - nuo 23 iki 35 metų kaip pirmoji grupė, tada "nuo 36 iki 65 metų kaip antroji grupė". Ilgametė patirtis toliau buvo suskirstyta į dvi grupes; „1–5 metai“ iš viso sudaro 51,4% (149) kaip pirmoji grupė ir „6–39 metai“ iš viso 48,6% (141) kaip antroji grupė.Išvada: Profesionalus elgesys ir įsipareigojimas siekti meistriškumo, taip pat komandinis darbas: visuomenės sveikatos vadybininkų teigimu, personalo kūrimas ir valdymas yra pagrindiniai puikaus vadovavimo sveikatos priežiūros komponentai. Remiantis šios apklausos išvadomis, respondentai įvertino savo dabartinius gebėjimus, reikalingus įvertinti efektyvius lyderystės modelius sveikatos priežiūros sistemoje tarp sveikatos priežiūros įstaigų Lagoso valstijoje, Nigerijoje.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Language
Anglų / English (en)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access