Terapijai skirtų vartoti vaistinių preparatų ir išsivysčiusios hipokalemijos sąsajų tyrimas všį Jonavos ligoninės stacionare

Abstract

hipokalemija (k < 3,5 mmol/l) – vienas iš dažniausių elektrolitų pusiausvyros sutrikimų klinikinėje praktikoje, pasireiškiantis apie 20 proc. stacionare gydomų pacientų. vaistiniai preparatai – viena pagrindinių hipokalemijos priežasčių. tai lemia šalutinis vaistinių preparatų poveikis ir jų sąveikos. darbo tikslas – identifikuoti hipokalemiją galinčius sukelti vaistinius preparatus jonavos ligoninės skyriuose gydomiems pacientams.

darbo uždaviniai: 1. nustatyti kalio tyrimų dažnį tarp hospitalizuotų pacientų. 2. ištirti hipokalemijos diagnozuojama dažnį tarp hospitalizuotų pacientų. 3. įvertinti hipokalemijos atvejų galimą ryšį su vartojamais vaistiniais preparatais. 4. įvertinti gydytojų pateiktą informaciją dėl keliamos rizikos hipokalemijos išsivystymui.

tyrimo metodai pacientų ligos istorijų atrinkimas iš ligoninės archyvo pagal ligoninės statistikų pateiktus duomenis. pacientų laboratorinių tyrimų (kalio kiekio ir tyrimų dažnio), paskirtų vaistinių preparatų ir ligų analizė iš ligos istorijų. gydytojų apklausos anketavimo būdu rezultatų analizė. gautų duomenų suvedimas ir rezultatų apskaičiavimas nustatant vidutines procentines reikšmes, standartinį nuokrypį.

rezultatai ir išvados všį jonavos ligoninė yra antro lygio stacionarines ir ambulatorines paslaugas teikianti ligoninė. kasmet šioje ligoninėje gydoma apie 5 tūkst. pacientų. tyrime buvo atrinktos ir peržiūrėtos 449 pacientų, 2017 metų rugpjūčio ir sausio mėnesiais gydytam pacientui vidaus ligų, kardiologijos, nervų ir reanimacijos anesteziologijos skyriuose, ligos istorijos. hipokalemijos atvejai nustatyti 41 (9 proc.) ligos istorijoje; šios ligos istorijos buvo analizuotos toliau. hipokalemijos atvejai buvo suskirstyti pagal sunkumą: 15 (37 proc.) atvejų buvo lengvos formos hipokalemija, 21 (51 proc.) – vidutinė, 5 (12 proc.) – sunki hipokalemija. kaip pagrindinė liga hipokalemija buvo diagnozuota 5 pacientams (12,2 proc.). kitiems 36/41 (87,8 proc.) pacientų hipokalemija buvo vienas iš ligos požymių. hipokalemija buvo konstatuota ligoniams, kuriems pasireiškė infekciniai susirgimai ir nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas. vertinant 41 ligos istoriją, nustatyta, kad dažniausiai buvo diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, kurios sudarė 75 proc. diagnozuotų ligų. daugeliui atvejų ligoniams buvo diagnozuota neviena liga. ligoninėje 41 pacientui, kuriam pasireiškė hipokalemija, iš viso buvo paskirta 319 vaistinių preparatų. nustatyta, kad 62 vaistiniai preparatai gali sukelti šalutinį poveikį hipokalemija. hipokalemijos gydymui 23 pacientams buvo skirtos kalio infuzijos. letalinė ligos baigtis konstatota 7/41 atvejais (17 proc.) pacientų, kuriems buvo nustatyta hipokalemija. apklausos rezultatai nurodo, kad kalio koncentracijos tyrimai atliekami apytiksliai 60 proc. hospitalizuotų pacientų. vidutiniškai 30 proc. hospitalizuotų pacientų nustatomas kalio trūkumas. apklausos rezultatai nurodė, kad kalio kiekis pas hospitalizuotus pacientus koreguojamas, kai nustatyta kalio koncentraciją yra ≤ 3,5 mmol/l. nustačius hipokalemija tik 50 proc. gydytojų skiria ekg tyrimus, 5 proc. gydytojų skiria tik vidutinio sunkumo ir sunkiais hipokalemijos atvejais. apklausa parodė, kad 55 proc. gydytojų mano, kad hipokalemija gali sukelti kai kurie vaistiniai preparatai. įvertinus gautus rezultatus, galima teigti, kad hipokalemija konstatuojama iki 10 proc. visų hospitalizacijos atvejų. hipokalemijos išsivystimą galima sieti su kai kurių vaistinių preparatų vartojimų, todėl gydytojai turi būti informuojami apie tokių vaistų šalutinius poveikius. rekomenduojama panašius tyrimus atlikti kitose antro lygio gydymo įstaigose, siekiant gauti patikimesnius duomenis apie paskiriamų vaistinių preparatų keliamą riziką hipokalemijai išsivystyti.