Vazoaktyvių medžiagų panaudojimo indikacijų, savalaikiškumo ir efektyvumo nustatymo įvertinimas pacientams skubių abdominalinių operacijų metu

Mindaugo Stankevičiaus baigiamasis magistrinis darbas „Vazoaktyvių medžiagų panaudojimo indikacijų, savalaikiškumo ir efektyvumo nustatymo įvertinimas pacientams skubių abdominalinių operacijų metu“. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2017. Tikslas. Įvertinti skubių dėl peritonito atliekamų abdominalinių operacijų metu pacientams skiriamų vazoaktyvių medžiagų panaudojimo indikacijas, savalaikiškumą ir efektyvumą, vystantis šoko būklei. Uždaviniai. Nustatyti prediktorius vazoaktyvių medžiagų panaudojimui skubių abdominalinių operacijų metu pacientams su peritonitu; įvertinti vazoaktyvių medžiagų taikymo pradžią ir savalaikiškumą; įvertinti vazoaktyvių medžiagų taikymo efektyvumą. Metodika. Apžvelgiami pacientai, kurie 2016 metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) buvo operuoti dėl peritonito Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų chirurgijos skyriuje. Šoko gydymo indikacijos, savalaikiškumas ir efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į paciento vidutinį arterinį spaudimą (VAS). Pasirinktas VAS kaip vienas iš tiksliausiai išmatuojamų dydžių stebėti šoko dinamikai, kiti prediktoriai neįtraukti dėl apsunkinto jų vertinimo. Duomenų statistinė analizė atlikta “SPSS 21“ paketu. Rezultatai. VAS, kuris buvo fiksuojamas kaip indikacija paskirti vazoaktyvias medžiagas, vidurkis buvo 53,92 ±14,61 mmHg. 9 atvejais VAS buvo ≥65mmHg, 29 atvejais VAS<65 mmHg. Įvertinus pacientų, kuriems netaikytas gydymas vazoaktyviomis medžiagomis, vidutinis VAS yra 65,57±10,43 mmHg, 62 atvejais VAS ≥65 mmHg, 49 atvejais VAS bent vienu operacijos metu buvo ≤65 mmHg. VAS dydis, kuris buvo fiksuojamas kaip indikacija paskirti vazoaktyvias medžiagas, neturėjo įtakos pacientų išgyvenamumui stacionarizavimo metu (p=0,114). Taip pat įtakos pacientų išgyvenamumui neturėjo ir žemiausia VAS reikšmė, fiksuota pacientams visos operacijos metu, kurie vazoaktyviomis medžiagomis nebuvo gydyti (p=0,297). Įvertinus visų pacientų ligos baigtis gaunama 66,44% išgyvenamumo tikimybė susirgus peritonitu, kai atliekama chirurginė intervencija. Išvados. Vienas pagrindinių prediktorių, pagal kurį nustatoma indikacija vazoaktyvių medžiagų panaudojimui septinio šoko korekcijai, yra VAS. Į šį rodiklį buvo atsižvelgiama ir jo pagalba buvo parenkamas laikas, kada būtina paskirti vazoaktyvias medžiagas. Gydymo vazoaktyviomis medžiagomis efektyvumas, atsižvelgiant tik į rekomenduojamas VAS reikšmes, buvo žemas, nes 20 minučių po medikamento paskyrimo net 44,82% VAS reikšmė nesiekė tikslinės reikšmės ≥65mmHg, kuri literatūroje minima kaip reikšmingai didinanti išgyvenamumą.

This is the master‘s thesis by Mindaugas Stankevičius called “The evaluation for indication and timeliness of vasoactive substance usage during urgent abdominal operations“. Lithuanian university of health sciences. Kaunas, 2017. The aim of the research. To evaluate the indications, timeliness and effectiveness of vasoactive substances usage for patients during urgent abdominal surgery performed because of peritonitis with onset of shock. The tasks of the research. To evaluate the predictors for the usage of vasopressors during urgent abdominal operations performed because of peritonitis; to evaluate the onset, timeliness and effectiveness of the usage of vasoactive substances; t Methodology. There were reviewed all the patients who were operated because of peritonitis in the surgical department of Lithuanian university of health sciences hospital Kaunas clinics in 2016 (starting January 1st to December 31st). The indications, timeliness and effectiveness of shock treatment are evaluated according to mean arterial blood pressure (MAP). No other predictors were chosen while MAP is the most accurate to register therefore easy to evaluate the dynamics of shock. Statistical data analysis was performed with “SPSS 21“. Results. The average MAP, which was registered as the indication for vasopressors, was 53,92 ±14,61 mmHg. In 9 cases MAP was ≥65mmHg, in 29 cases MAP<65mmHg. Average MAP for patients who eventually did not received vasopressors was 65,57±10,43 mmHg, in 62 cases MAP was ≥65mmHg, in 49 cases MAP was <65mmHg at least at one moment during operation. MAP value that was registered as an indication for the use of vasopressors was a poor predictor for the survival rate during hospitalisation (p=0.114). As well the value lowest value of MAP for the patients who eventually did not receive vasopressors, was not significant to the survival rate during hospitalization. (p=0.297). The estimated survival rate for the patients who undergo operation because of peritonitis is 66,44%. Conclusions. So the main predictor to indicate the use of vasoactive substances during septic shock remains MAP. Exactly according to MAP the timeliness for administering vasopressors is decided. The effectiveness of treatment with vasopressors is low while in 44,82% of cases 20 minutes after the start of administering the vasopressors MAP value was still below he value of 65mmHg, which is repeatedly mentioned in many studies as a value which has a significance for survival during hospitalisation.