Pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų (pilvinio kamieno, viršutinės ir apatinės pasaito arterijų, inkstų arterijų) radiologinė diagnostika
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorė Grėtė Gražulytė Darbo pavadinimas: Pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų (pilvinio kamieno, viršutinės ir apatinės pasaito arterijų, inkstų arterijų) radiologinė diagnostika. Darbo tikslas: įvertinti pagrindinius pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų (pilvinio kamieno, viršutinės ir apatinės pasaito arterijų, inkstų arterijų) radiologinio ištyrimo metodus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pacientų su pilvinės aortos ar jos pagrindinių šakų (pilvinio kamieno, viršutinės ir apatinės pasaito arterijų, inkstų arterijų) patologija demografinius duomenis ir nustatyti ligų pasiskirstymą. 2. Įvertinti ultragarsinio tyrimo svarbą pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų ligų diagnostikoje. 3. Įvertinti kompiuterinės tomografijos tyrimo svarbą pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų ligų diagnostikoje. 4. Įvertinti magnetinio rezonanso tyrimo svarbą pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų ligų diagnostikoje. 5. Įvertinti intervencinės angiografijos tyrimo svarbą pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų ligų diagnostikoje. Metodai: retrospektyvi 206 pacientų, sirgusių pilvinės aortos ar jos pagrindinių šakų (pilvinio kamieno, viršutinės ir apatinės pasaito arterijų, inkstų arterijų) ligomis ir dėl to gydytų LSMU KK, radiologinių radinių analizė, palyginimas ir statistinis duomenų apdorojimas. Duomenys rinkti Microsoft Office Excel 2007 programa. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 22 statistikos paketą. Tyrimo dalyviai: nuo 2018-08-01 iki 2020-08-01 LSMU KK gydytų pacientų, kuriems buvo atlikti pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų (pilvinio kamieno, viršutinės ir apatinės pasaito arterijų, inkstų arterijų) radiologiniai tyrimai (ultragarsinis, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, intervencinės angiografijos), ligos istorijos ir radiologiniai radiniai. Rezultatai: pilvinės aortos ar jos pagrindinių šakų ligomis sirgo daugiau vyrų (68,0%) nei moterų (32,0%). Pacientai buvo vyresnio amžiaus (vidutinis amžius 69,68±13,60m.). 52,0% pacientams buvo diagnozuota pilvinės aortos aneurizma, iš kurių plyšusi aneurizma rasta 24,3%. 2,9% pacientų diagnozuota pilvinės aortos disekacija, 1,9% - aortitas, 8,7% - aortos aterosklerozė, 11,7% - krūtininės ir pilvinės aortos aneurizma ir disekacija, 22,8% - aortos šakų patologija. Dažniausiai atliktas (98,0% atvejų) kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris visose ligų grupėse buvo diagnostikos standartas. Ultragarsinis tyrimas atliktas 59,2% tiriamųjų. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas atliktas retai (1,9% atvejų). Intervencinės angiografijos tyrimas atliktas 18,0% atvejų ir buvo svarbus kaip gydomoji procedūra. Išvados: pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų ligomis sirgo daugiau vyrų nei moterų. Dažniausiai diagnozuota patologija – pilvinės aortos aneurizma, rečiau - pilvinės aortos pagrindinių šakų patologija, krūtininės ir pilvinės aortos disekacija ir aneurizma, pilvinės aortos aterosklerozė, rečiausiai - aortitas ir pilvinės aortos disekacija. Ultragarsinis tyrimas buvo dažnas, tačiau reikalaujantis tolimesnio radiologinio ištyrimo. Kompiuterinės tomografijos tyrimas buvo dažniausiai atliktas ir išsamiausias radiologinis tyrimas pilvinės aortos ir jos pagrindinių šakų ligų diagnostikoje. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas teoriškai vertingas, tačiau klinikinėje praktikoje atliktas retai. Intervencinės angiografijos tyrimas atliktas kaip gydomoji procedūra esant specifinėms indikacijoms. Rekomendacijos: pacientai su diagnozuota pilvinės aortos aneurizma turėtų būti sekami. Reikia atkreipti dėmesį į gresiančio aneurizmos plyšimo požymius.
Author Grėtė Gražulytė
Title: Radiological Diagnostics of the Abdominal Aorta and its Main Branches (Celiac Trunk, Superior and Inferior Mesenteric Arteries, Renal Arteries)
The aim: to evaluate radiological investigation methods of the abdominal aorta and its main branches (celiac trunk, superior and inferior mesenteric arteries, renal arteries).
Objectives: 1. To analyse demographic data about patients with abdominal aorta and its main branches (celiac trunk, superior and inferior mesenteric arteries, renal arteries) pathology and to determine the distribution of diseases. 2. To evaluate the importance of ultrasound for the abdominal aorta and its main branches diseases diagnostics. 3. To evaluate the importance of computed tomography for the abdominal aorta and its main branches diseases diagnostics. 4. To evaluate importance of magnetic resonance imaging for the abdominal aorta and its main branches diseases diagnostics. 5. To evaluate importance of interventional angiography for the abdominal aorta and its main branches diseases diagnostics.
Methods: a retrospective radiological findings, comparisons and statistical data processing analysis of 206 patients whom were diagnosed with abdominal aorta or its main branches (celiac trunk, superior and inferior mesenteric arteries, renal arteries) pathology and treated at LUHS Kaunas Clinics. Data was collected with Microsoft Office Excel 2007 software. Statistical data analysis was carried out with IBM SPSS 22.0 statistics package.
Participants of the study: case history and radiological findings of patients who were treated from 01/08/2018 to 01/08/2020 at LUHS Kaunas Clinics and had radiological investigation (ultrasound, computed tomography, magnetic resonance imaging, interventional angiography) of abdominal aorta and its main branches (celiac trunk, superior and inferior mesenteric arteries, renal arteries).
Results: more men (68.0%) than women (32.0%) had diseases of the abdominal aorta or its main branches. Patients were elderly (mean age 69,68±13,60 years). 52,0% of patients were diagnosed with abdominal aorta aneurysm which 24,3% cases were found ruptured. 2,9% patients were diagnosed with aortic dissection, 1,9% - aortitis, 8,7% - aortic atherosclerosis, 11,7% - both thoracic and abdominal aneurysm and dissection, 22,8% - aortic branches pathology. The most used (98,0% of cases) method was computed tomography which was the gold-standard in all disease groups. Ultrasound was used 59,5% cases. Magnetic resonance imaging was used rarely (1,9% of cases). Invasive angiography was performed in 18.0% of cases and was essential as a therapeutic procedure.
Conclusions: diseases of the abdominal aorta and its main branches affected more men than women. The most commonly diagnosed pathology was abdominal aortic aneurysm, less frequently – pathology of the main branches of the abdominal aorta, dissection and aneurysm of the thoracic and abdominal aorta, abdominal aortic atherosclerosis, the least common - aortitis and abdominal aortic dissection. Ultrasound was a frequent performed but required further radiological examination. Computed tomography was the most used and the most comprehensive radiological method of the abdominal aorta and its main branches disease diagnostics. Magnetic resonance imaging is a theoretically valuable method, but is rarely performed in clinical practice. Interventional angiography was performed as a therapeutic procedure in specific indications.
Recommendations: patients diagnosed with abdominal aortic aneurysm should be monitored. Signs of imminent aneurysm rupture should be noted.