Uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga) sergančių pacientų mitybos nepakankamumo bei valgymo įpročių vertinimas

Edvinas Misevičius. Baigiamasis magistro darbas „Uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga) sergančių pacientų mitybos nepakankamumo bei valgymo įpročių vertinimas“.
Tikslas: Įvertinti uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga) sergančių pacientų mitybos nepakankamumo riziką bei valgymo įpročius. Uždaviniai: 1. Įvertinti uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančių pacientų mitybos nepakankamumo riziką bei jos priklausomybę nuo lyties ir ligos tipo. 2. Įvertinti uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančių pacientų valgymo įpročius. 3. Įvertinti uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančių pacientų įsitikinimus apie mitybos poveikį ligos eigai bei jų sveikatos būklei. 4. Įvertinti uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančių pacientų informuotumą apie mitybos ypatumus sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Metodai ir tyrimo dalyviai: 2022 m. gruodžio – 2023 m. kovo mėn. LSMUL KK Gastroenterologijos klinikoje atlikta anketinė anoniminė tiriamųjų apklausa. Tyrime dalyvavo 90 uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančių pacientų, atvykstančių ambulatoriniam gydymui biologine terapija. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS 27.0.1“ programų paketą. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: 56,7 % tiriamųjų nustatyta maža, 23,3 % vidutinė, o 20,0 % - didelė mitybos nepakankamumo rizika. Moterims statistiškai reikšmingai dažniau nustatyta padidėjusi (vidutinė arba didelė) mitybos nepakankamumo rizika, o vyrams – maža (p<0,05). 73,3 % tiriamųjų susirgę uždegimine žarnyno liga pakeitė savo valgymo įpročius, o 77,8 % vengia tam tikrų produktų norėdami išvengti ligos atkryčio. Padidėjusią mitybos nepakankamumo riziką turintys pacientai savo valgymo įpročius keitė bei maisto produktų nurodė vengiantys statistiškai reikšmingai dažniau (p<0,05). Dažniausiai vengiama aštraus maisto (63,3 %), gazuotų gėrimų ir alkoholio (50,0 ir 48,9 %) bei riebaus maisto ir pieno bei jo produktų (43,3 ir 30 %). 47,8 % nurodė, kad jų maistas skiriasi nuo kitų šeimos narių valgomo maisto. 62,2 % respondentų nurodė, kad liga paveikia jų apetitą bei patiriamą malonumą valgant, esant neaktyviai ligai apetitą vertinant 8,78 (±1,31), o esant paūmėjimui - 4,43 (± 2,38) balo (p=0,001). 45,6 % tiriamųjų mano, kad dėl netinkamų valgymo įpročių galima susirgti uždegimine žarnyno liga, 72,2 % netinkamus valgymo įpročius sieja su ligos paūmėjimais, 32,2 % teigia, kad tinkami valgymo įpročiai yra svarbesni negu vartojami vaistai kontroliuojant ligos eigą. 28,9 % mano, kad jų valgymo įpročiai gali sukelti mitybos nepakankamumą. 63,3 % tiriamųjų teigė gavę informacijos kaip reiktų keisti savo valgymo įpročius susirgus uždegimine žarnyno liga. Dažniausi nurodyti informacijos šaltiniai buvo gydytojas gastroenterologas (55,6 %) ir internetas (42,2 %). 80,0 % pacientų su mityba susijusių patarimų norėtų gauti daugiau. Vidutinę ar didelę mitybos nepakankamumo riziką turintys pacientai reikšmingai dažniau išreiškė norą gauti su mityba susijusių patarimų (p<0,05). Išvados: 1. Kiek mažiau negu pusė uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančių pacientų turi padidėjusią (vidutinę arba didelę) mitybos nepakankamumo rizika. Rizika nesiskiria pagal ligos tipą, tačiau reikšmingai priklauso nuo tiriamųjų lyties. 2. Dauguma pacientų susirgę uždegimine žarnyno liga pakeitė savo valgymo įpročius bei vengia tam tikrų maistų produktų vartojimo dėl ligos atkryčio baimės. Beveik pusės tiriamųjų maistas skiriasi nuo kitų šeimos narių valgomo maisto, o beveik dviem trečdaliams pacientų liga paveikia apetitą bei patiriamą malonumą valgant. Šie pakitimai labiau būdingi padidėjusią mitybos nepakankamumo riziką turintiems pacientams. 3. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad dėl netinkamų valgymo įpročių galima susirgti uždegimine žarnyno liga, didžioji dauguma netinkamus valgymo įpročius sieja su sukeliamais ligos atkryčiais, trečdalis teigia, kad tinkami valgymo įpročiai yra svarbesni negu vartojami vaistai siekiant kontroliuoti ligos eigą. Mažiau nei trečdalis pacientų mano, kad jų valgymo įpročiai gali sukelti mitybos nepakankamumą. Netinkamus valgymo įpročius su ligos pasireiškimu bei ligos atkryčiais reikšmingai dažniau sieja padidėjusią mitybos nepakankamumo riziką turintys pacientai 4. Du trečdaliai pacientų sulaukė patarimų kaip reiktų keisti savo maitinimosi įpročius susirgus uždegimine žarnyno liga. Dažniausi nurodyti informacijos šaltiniai buvo gydytojas gastroenterologas ir internetas. Keturi iš penkių respondentų norėtų su mityba susijusių patarimų gauti daugiau. Padidėjusią mitybos nepakankamumo riziką turintys pacientai norą sulaukti daugiau su mityba susijusių patarimų išreiškė reikšmingai dažniau. Rekomendacijos: Identifikuoti padidėjusią mitybos nepakankamumo riziką turinčius pacientus galėtų padėti mitybos patikros įrankių naudojimas kasdieninėje praktikoje. Taip pat siūlome daugiau dėmesio skirti uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančių pacientų konsultavimui mitybos klausimais, o prireikus pacientus nukreipti dietologo konsultacijai, taip siekiant išvengti mitybos nepakankamumo bei su juo susijusių komplikacijų pasireiškimo.

Edvinas Misevičius. Master‘s Thesis “Evaluation of Malnutrition and Eating Habits in Inflammatory Bowel Disease (Ulcerative Colitis and Crohn‘s disease) Patients“. Aim of the study: To evaluate malnutrition risk and eating habits of inflammatory bowel disease patients. Objectives: 1. To evaluate inflammatory bowel disease patients malnutrition risk and its dependence by gender and disease type. 2. To evaluate eating habits of inflammatory bowel disease patients. 3. To evaluate inflammatory bowel disease patients beliefs about diet effect on overall health and course of the disease. 4. To evaluate the level of awareness on dietary advice among inflammatory bowel disease patients. Methods: An anonymous questionnaire survey was conducted in December 2022 – March 2023 in LUHS Hospital Kaunas Clinics in the clinic of Gastroenterology. The study involved 90 inflammatory bowel disease patients who came for an outpatient treatment with biological therapy. Statistical analysis of the data was performed using “IBM SPSS 27.0.1“. The significance level was set at p<0,05. Results: 56,7 % of patients had low, 23,3 % - medium and 20,0 % high risk of malnutrition. Females statistically significantly more often had elevated (medium or high) malnutrition risk compared to men (p<0,05). 73,3 % had changed their eating habits after being diagnosed with inflammatory bowel disease, 77,8 % avoid certain food products to prevent disease relapse. Patients with elevated malnutrition risk changed their eating habits and avoided certain food products in order to prevent disease relapse more often compared to patients with low malnutrition risk (p<0,05). Most often avoided foods are spicy food (63,3 %), carbonated drinks and alcohol (50,0 % and 48,9 %), fatty food and milk with dairy products (43,3 % and 30,0 %). 47,8 % told that the food they are eating differs from other family members. 62,2 % told that disease affects their appetite and pleasure in eating, with appetite outside disease relapse being evaluated at 8,78 (±1,31) and the appetite during disease relapse being evaluated at 4,43 (± 2,38) (p=0,001). 45,6 % think that bad eating habits could cause inflammatory bowel disease, 72,2 % think that bad eating habits can cause disease relapse and 32,2 % of respondents consider eating habits to have more important role than medicines in controlling the course of inflammatory bowel disease. Only 28,9 % think that their eating habits could cause malnutrition or other nutritional deficiencies. 63,3 % had received nutritional advice. Main sources of information were gastroenterologist (55,6 %) and the Internet ( 42,2 %). 80,0 % were keen to receive more nutritional advice. Those with elevated malnutrition risk were keen for additional nutritional advice statistically significantly more often when compared to patients with low malnutrition risk (p<0,05). Conclusions: 1. A little less than a half of inflammatory bowel disease patients had elevated (medium or high) malnutrition risk. Malnutrition risk does not depend by disease type, but depends by gender. 2. After being diagnosed with inflammatory bowel disease, most patients had changed their eating habits and tend to avoid certain food products in order to prevent disease relapse. Almost half of the patients told that the food they are eating differs from other family members food. Disease affects appetite and pleasure of eating in almost two thirds of patients. These changes were more typical in patients with elevated malnutrition risk. 3. Almost half of the respondents think that bad eating habits could cause inflammatory bowel disease, the majority of respondents think that bad eating habits causes disease relapses, and a third of patients consider eating habits to have more important role than medicines in the control of the disease course. Only less than a third of respondents think that their eating habits could cause malnutrition or other nutritional deficiencies. 4. Almost two thirds of the respondents had received dietary advice, the main sources of information being gastroenterologist and the Internet. However, four out of five were keen to receive additional nutritional advice. Patients with elevated malnutrition risk statistically significantly more often were keen for additional nutritional advice when compared to patients with low malnutrition risk (p<0,05). Recommendations: Using malnutrition screening tools could be beneficial in identifying inflammatory bowel disease patients with elevated malnutrition risk. We also suggest paying more attention to nutritional counseling of the patients with inflammatory bowel diseases and, if necessary, referring them to a dietician in order to avoid malnutrition and complications related to it.