Sergančiųjų antro tipo diabetu požiūris į socialinės ir kultūrinės aplinkos poveikį gyvenimo kokybei
Recenzentas / Reviewer |
SANTRAUKA Anelė Kerpauskaitė. Sergančiųjų antro tipo diabetu požiūris į socialinės ir kultūrinės aplinkos poveikį gyvenimo kokybei. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Renata Vimantaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 50 p. Tyrimo tikslas. Atskleisti sergančiųjų antro tipo diabetu požiūrį į socialinės ir kultūrinės aplinkos poveikį jų gyvenimo kokybei. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose, Endokrinologijos klinikoje nuo 2025 m. vasario 3 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Tyrimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavo 17 pacientų, sergančių antro tipo diabetu. Jų ligos trukmė buvo bent vieneri metai, o amžius svyravo nuo 45 iki 75 metų. Visi interviu buvo įrašomi diktofonu, vėliau transkribuojami. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. 2025-BEC2-0076. Tyrimo rezultatai. Tiek socialinė, tiek kultūrinė aplinka daro reikšmingą įtaką sergančiųjų antro tipo diabetu gyvenimo kokybei. Socialinę aplinką šiame tyrime sudarė šeima ir partneriai, kurie buvo įvardinti kaip artimieji ir darė įtaką sergančiųjų savijautai, autonomiškumo pojūčiui, savarankiškumui, ligos valdymo kokybei ir emocinei gerovei. Nustatyta, kad šeimos įsitraukimo pobūdis sergančiojo gyvenimą gali paveikti tiek teigiamai, tiek neigiamai - tai koreliuoja su anksčiau šia tema atliktais tyrimais. Atliktų interviu metu taip pat natūraliai išryškėjo bendruomenės svarba - kitų asmenų, sergančių antro tipo diabetu, įsitraukimo, dalijimosi savo patirtimi reikšmė ir pagalba. Kultūriniai įsitikinimai taip pat išryškėjo kaip reikšmingai veikiantys sergančiųjų antro tipo diabetu gyvenimo kokybę. Pastarieji buvo atsakingi už susiformavusį apklaustųjų požiūrį į ligų prevenciją, mitybos įpročius, aktyvų rūpinimąsi savo sveikata iki diagnozės. Kultūriniai įsitikinimai taip pat ribojo arba, atvirkščiai, įgalino sergančiuosius keisti gyvenimo būdą, prisiimti reikalingą atsakomybę už savo sveikatą ir savarankiškai įsitraukti į ligos valdymą. Taip pat išryškėjo socialinėje aplinkoje įsivyravę įsitikinimai, kurie paskatino diabeto stigmatizavimą ir ne visuomet palankų šeimos vaidmenų pasiskirstymą ligos priežiūroje. Išvados. Artimųjų įtaka gyvenimo kokybei sergančiųjų antro tipo diabetu požiūriu yra reikšminga. Socialinė aplinka, kurioje vyrauja pozityvi parama, padeda lengviau priimti diagnozę, sumažina emocinę įtampą ir stiprina sergančiojo motyvaciją laikytis gydymo rekomendacijų. Artimiesiems į ligos valdymą įsitraukiant kontrolės arba spaudimo forma, daroma neigiama įtaka gyvenimo kokybei: mažėja sergančiojo savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi, prastėja emocinė gerovė. Kultūriniai įsitikinimai taip pat turi reikšmingą poveikį sergančiųjų antro tipo diabetu gyvenimo kokybei. Pozityvūs įsitikinimai padeda pacientams geriau susitaikyti su diagnoze ir įsitraukti į ligos valdymą, keičiant savo gyvenimo būdą. Jie lemia aukštesnį pacientų sveikatos raštingumą ir sveikesnio gyvenimo būdo palaikymą iki diagnozės. Priešingai, gyvenimo kokybę ribojantys įsitikinimai verčia žmones sveikata susirūpinti tik tuomet, kai ji pablogėja, o taip pat ir sunkiau prisitaikyti susirgus. Dėl to pasunkėja teisingos informacijos apie ligą priėmimas ir būtinų pokyčių įgyvendinimas. Visi šie faktoriai persipina tarpusavyje ir daro reikšmingą įtaką sergančiųjų antro tipo diabetu gyvenimo kokybei.
ABSTRACT Anele Kerpauskaite. Perspectives of People with Type 2 Diabetes on the Impact of Social and Cultural Environment on Quality of Life. Bachelor‘s thesis. Supervisor – Assoc. Prof. Dr. Renata Vimantaitė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing. Kaunas, 2024; 50 pages. Research aim. To explore the perspectives of individuals with type 2 diabetes regarding the influence of social and cultural factors on their quality of life. Research methodology. The study was conducted at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, in the Department of Endocrinology, from February 3 to February 28, 2025. The research instrument was a semi-structured interview. The study involved 17 individuals with type 2 diabetes, whose duration of illness was at least one year, and whose age ranged from 45 to 75 years. All interviews were audio-recorded and later transcribed. Ethical approval for the study was obtained from the Bioethics Center of LSMU (Approval No. 2025-BEC2-0076). Research results. Both social and cultural environments have a significant impact on the quality of life of people with type 2 diabetes. In this study, the social environment included family members and partners, who were identified as close relatives and were seen as influencing participants in well-being, sense of autonomy, independence, diabetes management, and emotional health. It was found that the way the family is involved can affect the person’s life both positively and negatively, which is in line with previous research on this topic. During the interviews, the importance of the broader community also naturally emerged – particularly the role of other people with type 2 diabetes who share their experiences and offer support. For this reason, a separate part of the analysis is devoted to the influence of the social environment. Cultural beliefs also appeared to be important in shaping the quality of life of people with type 2 diabetes. These beliefs influenced how participants viewed disease prevention, eating habits, and taking care of their health before diagnosis. In some cases, cultural views limited people’s ability to change their lifestyle, while in others, they encouraged people to take responsibility for their health and become more independent in managing their condition. The findings also revealed that certain beliefs present in the social environment may contribute to diabetes-related stigma and influence how caregiving roles are divided within the family. Conclusion. The influence of close relatives on the quality of life of people with type 2 diabetes is significant. A supportive social environment helps patients accept their diagnosis more easily, reduces emotional stress, and strengthens their motivation to follow treatment recommendations. However, when family members become involved in the illness through control or pressure, it can negatively affect quality of life – reducing the patient’s independence and self- confidence and weakening emotional well-being. Cultural beliefs also have a meaningful impact on the quality of life of individuals with type 2 diabetes. Positive beliefs help patients accept their diagnosis and engage more actively in managing the illness by changing their lifestyle. Such beliefs are linked to higher health literacy and healthier habits even before the diagnosis is made. In contrast, beliefs that limit quality of life often lead people to care about their health only when it starts to decline, making it harder to adjust to the illness. As a result, it becomes more difficult to accept accurate information about the disease and to implement necessary changes. All of these factors are interconnected and together have a strong influence on the quality of life of people living with type 2 diabetes.