Vaikų apsinuodijimai medikamentais Vaikų skubios pagalbos skyriuje – 5 metų analizė

Tyrimo tikslas. Atlikti į 2019–2023 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL KK) Vaikų skubios pagalbos skyrių (VSPS) besikreipusių vaikų ūmių apsinuodijimų medikamentais epidemiologinę bei klinikinę analizę. Uždaviniai. 1. Išanalizuoti ūmių vaikų apsinuodijimų medikamentais LSMUL KK VSPS 2019–2023 m. epidemiologinius duomenis. 2. Nustatyti, kokiomis vaistų grupėmis buvo apsinuodyta dažniausiai. 3. Įvertinti ūmių vaikų apsinuodijimų medikamentais klinikinius simptomus ir jų sąsajas su vaistų grupėmis. 4. Palyginti gautus duomenis su literatūros šaltinių duomenimis. Metodai. Retrospektyvinis tyrimas atliktas analizuojant 2019– 2023 m. į LSMUL KK VSPS dėl ūmių apsinuodijimų vaistais besikreipusių pacientų elektroninių ligos istorijų duomenis. Naudojant įtraukimo kriterijus, į tyrimą atrinktos 126 ligos istorijos. Surinkti demografiniai, epidemiologiniai, apsinuodijimo aplinkybių, vaistų grupių, simptomų, gyvybinių rodiklių, taikytos pirmos pagalbos ir gydymo duomenys. Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai. Ištirti 126 atvejai, iš kurių – 56,3% mergaičių. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 6,87 m. Dauguma vaikų priklausė 0–3 m. amžiaus grupei (52,4%). Miestuose gyveno 69,0%. Daugiausiai pacientų kreipėsi 2019 m., mažiausiai – 2020 m. 65,0% atvejų netyčiniai, dažnesni mažamečiams ir berniukams, o tyčiniai – paaugliams ir mergaitėms. Kreipimosi į VSPS laiko vidurkis 3,08 val., jaunesni ir netyčia apsinuodiję atvykdavo greičiau. 55,6% atvyko su GMP, 67,5% suteikta 3 skubumo kategorija. 91,3% apsinuodijo kietos formos, dažniausiai šeimos narių vaistais, dozė žinota 56,3% atvejų. 71,4% buvo apsinuodyta vienu vaistu. Dažniausios grupės: benzodiazepinai, NVNU, antipsichotikai ir neopioidiniai analgetikai (acetaminofenas). 54,0% pacientų turėjo simptomų, dažniausiai bendrųjų nespecifinių, rečiau – virškinamojo trakto, psichiatrinių ir neurologinių. Dažniausiai taikyta skrandžio plovimas (34,9%), infuzoterapija (34,9%), aktyvinta anglis (29,4%), rečiau – antidotas ir kt. VSPS stebėti 57,9% atvejų. Dažniausia išeitis buvo išleidimas namo (60,3%), rečiau – hospitalizacija. Išvados. Dažniausiai ūmūs vaikų apsinuodijimai buvo netyčiniai, būdingi iš miestų kilusiems 0–3 m. vaikams.; tyčiniai dažnesni tarp 12–17 m. merginų, o atsitiktiniai – 0–3 m. berniukų; jaunesni vaikai į VSPS patekdavo greičiau, o vyresni (ypač apsinuodiję suicidiniais tikslais) atvykdavo vėliau. Covid-19 pandemija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos pobūdžiui ar dažniui, tačiau tarp padaugėjo netyčinių ir sumažėjo tyčinių dalis. Vaistų grupės, kuriomis apsinuodyta dažniausiai: benzodiazepinai, NVNU, antipsichotikai ir neopioidiniai analgetikai (acetaminofenu); tyčiniai apsinuodijimai dažniau nustatyti antipsichotikų, neopioidinių analgetikų ir antidepresantų grupėse. >50% tirtų vaikų pasireiškė klinikiniai simptomai (dažniausi – bendrieji nespecifiniai) ir nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos su vaistų grupėmis: benzodiazepinai buvo susiję su bendraisiais nespecifiniais, neurologiniais ir psichiatriniais, antipsichotikai – su bendraisiais bei psichiatriniais, neopioidiniai analgetikai (acetaminofenas) – su virškinamojo trakto ir neurologiniais, antidepresantai – su bendrojo negalavimo simptomais. Rasti rezultatai buvo panašūs į mokslinės literatūros šaltiniuose randamus duomenis. Praktinės rekomendacijos. 1. Visuomenės švietimas apie vaistų laikymą, atsakingą jų vartojimą, atsakingos vaikų priežiūros svarbą, apsinuodijimo atpažinimą ir pirmos pagalbos teikimą. 2. Užrašai ant medikamentų pakuočių apie galimą apsinuodijimo pavojų, laikymo ir naudojimo sąlygas. 3. Visuomenės švietimas apie psichinės sveikatos svarbą, ypač atkreipiant dėmesį į paauglius, pagalbos tinklo patiriantiems emocinius sunkumus paaugliams plėtimas, edukacija mokyklose apie atsakingą vaistų vartojimo svarbą ir savižudybės (ypač nusinuodijant) prevenciją. 4. Mokymai medikams apie apsinuodijimus medikamentais, jų klinikinę raišką, pirmos pagalbos teikimą, taip pat mokymai, ypač šeimos gydytojams, apie paauglių savižudybių ir nuodijimosi prevenciją, ugdant gebėjimą atpažinti psichikos sveikatos problemų ir emocinių sunkumų patiriančius paauglius. 5. Tyčia apsinuodijusiems paaugliams rekomenduojama įvesti privalomas psichologo konsultacijas.

Aim. To conduct an epidemiological and clinical analysis of acute drug poisonings in children who presented to the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Hospital Kaunas Clinics‘ Pediatric Emergency Department (PED) in 2019–2023. Objectives. 1. 1. To analyze the epidemiological data of acute drug poisoning in children in the year 2019–2023 at LUHS Hospital Kaunas Clinics‘ PED. 2. To determine the most common drug groups that caused poisonings. 3. To evaluate the clinical symptoms of acute drug poisoning in children and their associations with drug groups. 4. To compare the results with data from existing literary sources. Methods. A retrospective study was conducted by analyzing the electronic medical history data of patients who presented to the LUHS Kaunas Clinics‘ PED for acute drug poisonings in 2019–2023. Using the inclusion criteria, 126 case histories were selected for the study. Demographic, epidemiological, poisoning circumstances, drug groups, symptoms, vital signs, first aid and treatment data were collected. Data was considered statistically reliable when p<0.05. Results. 126 cases were analyzed, of which 56,3% were girls. The average age of the subjects was 6,87 years. Most children belonged to the 0–3 m. age group (52,4%). 69,0% lived in cities. The largest number of patients applied in 2019, the smallest in 2020. 65,0% of cases were unintentional, more common in infants and boys, and intentional - in adolescents and girls. The average time to apply to the VSPS was 3,08 hours, younger and unintentionally poisoned people arrived faster. 55,6% arrived with GMP and 67,5% were given 3rd urgency category. 91,3% were poisoned with solid forms, mostly with drugs of family members, the dose was known in 56,3% of cases. 71,4% were poisoned with a single drug. The most common groups: benzodiazepines, NSAIDs, antipsychotics and non-opioid analgesics (acetaminophen). 54,0% of patients had symptoms, mostly general non-specific, less often – gastrointestinal, psychiatric and neurological. The most common treatments used were gastric lavage (34,9%), infusion therapy (34,9%), activated charcoal (29,4%), less often – antidote, etc. 57,9% of patients were observed in PED. The most common outcome was discharge home (60,3%), less often – hospitalization. Conclusions. Most often acute poisonings in children were unintentional, typical of children aged 0–3 years from cities; intentional ones were more common between 12–17 years, girls and accidental ones – 0–3 years, boys; younger children came to the PED sooner, and older ones (especially those who poisoned themselves for suicidal intentions) arrived later. The Covid-19 pandemic did not have a statistically significant impact on the nature or frequency, but the number of unintentional ones increased, and the share of intentional ones decreased. Drug groups with which poisoning occurred most often: benzodiazepines, NSAIDs, antipsychotics and non-opioid analgesics (acetaminophen); intentional poisonings were more often identified in the groups of antipsychotics, non-opioid analgesics and antidepressants. >50% of the children studied showed clinical symptoms (most common – general non-specific) and statistically significant associations with drug groups were found: benzodiazepines were associated with general non-specific, neurological and psychiatric, antipsychotics – with general and psychiatric, non-opioid analgesics (acetaminophen) – with gastrointestinal and neurological, antidepressants – with general non-specific symptoms. The results found were similar to the data found in scientific literature sources. Practical recommendations. 1. Public education about the storage of medicines, their responsible use, the importance of responsible childcare, recognition of poisoning and provision of first aid. 2. Labels on the packaging of medicines about the possible risk of poisoning, storage and use conditions. 3. Public education about the importance of mental health, especially with attention to adolescents, expansion of the support network for adolescents experiencing emotional difficulties, education in schools about the importance of responsible use of medicines and prevention of suicide (especially by poisoning). 4. Training for doctors about poisoning with medicines, their clinical manifestations, provision of first aid, as well as training, especially for family doctors, about the prevention of suicide and poisoning in adolescents, developing the ability to recognize adolescents experiencing mental health problems and emotional difficulties. 5. It is recommended to introduce mandatory psychological consultations for adolescents who have intentionally poisoned themselves.