Akių paviršiaus pokyčiai sergant miego apnėja

Abstract

Autorius: Laura Kapitanovaitė Darbo pavadinimas: Akių paviršiaus pokyčiai sergant miego apnėja Tyrimo tikslas: Įvertinti akių paviršiaus pokyčius pacientams, sergantiems miego apnėja. Uždaviniai: Įvertinti tirtų pacientų charakteristikas: demografinius duomenis, miego apnėjos pasireiškimą ir gretutines ligas. Įvertinti ir palyginti ašarų sekreciją bei gyvenimo kokybę, remiantis akių paviršiaus ligų klausimynu (OSDI), sergantiems ir nesergantiems miego apnėja tiriamiesiems. Nustatyti ryšį tarp sergančiųjų miego apnėja ašarų sekrecijos ir miego apnėjos sunkumo laipsnio bei gretutinių ligų. Nustatyti ryšį tarp sergančiųjų miego apnėja gyvenimo kokybės, vertintos akių paviršiaus ligų klausimynu (OSDI) ir miego apnėjos sunkumo laipsnio. Metodai ir tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 43 pacientai, kuriems polisomnografijos tyrimo metu buvo nustatyta miego apnėjos diagnozė ir 10 pacientų, kuriems tyrimo metu buvo atmesta ši diagnozė. Iš ligos istorijų buvo vertintas pacientų apnėjos–hipopnėjos indeksas (AHI) ir renkami duomenys apie jų gretutines ligas. Stacionare tiriamieji pildė akių paviršiaus ligų klausimyną (OSDI) ir jiems buvo atliktas Širmerio mėginys. Rezultatai: 20,9% tiriamųjų nustatyta lengvo laipsnio miego apnėja, 32,6% vidutinio ir 46,5% sunkaus laipsnio miego apnėja. Sergančiųjų apnėja (46,5% moterų ir 53,5% vyrų) amžiaus vidurkis – 57,26±1,8 metai, o kontrolinės grupės (50% moterų ir vyrų) – 51,9±4,2 metai (p>0,05). Sergančiųjų moterų AHI mediana – 24,85 (9,4¬–109,3), vyrų – 34,7 (5–125) (p=0,63). 73,5% sergančiųjų miego apnėja ir 40% kontrolinės grupės pacientų buvo nutukę. Rastas tiesioginis ryšys tarp gretutinių ligų skaičiaus ir miego apnėjos sunkumo (r=0,511, p=0,001). Ryšio tarp ašarų sekrecijos ir gretutinių ligų nerasta (p>0,05). Sergančiųjų miego apnėja ašarų sekrecijos mediana buvo 7,5 (2–35) mm, o nesergančiųjų – 15,5 (3–25) mm (p=0,019). Rastas ryšys tarp tiriamųjų ašarų sekrecijos ir AHI (r=-0,33, p=0,02). Kontrolinės grupės pacientų OSDI balų mediana buvo 17,7 (2,1–60), o sergančių apnėja – 38,8 (2,1–87,5) (p=0,086). Rastas koreliacinis ryšys tarp tiriamųjų OSDI balo rezultatų ir AHI (r=0,29, p=0,03). Išvados: Tiriamųjų grupės pagal amžių ir lytį nesiskyrė. Sergantiesiems miego apnėja dažniausiai pasireiškė sunkaus laipsnio liga. Nutukimas buvo dažniausia gretutinė liga ir rastas tiesioginis ryšys tarp gretutinių ligų skaičiaus ir miego apnėjos sunkumo. Pacientams, sergantiems miego apnėja, nustatyta mažesnė ašarų sekrecija lyginant su nesergančiais ir nustatyta tendencija, kad sergančiųjų gyvenimo kokybė, buvo prastesnė lyginant su nesergančiais. Nustatytas atvirkštinis ryšys tarp miego apnėjos sunkumo laipsnio ir ašarų sekrecijos, tačiau ryšio tarp tiriamųjų ašarų sekrecijos ir gretutinių ligų nenustatyta. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp miego apnėjos sunkumo laipsnio ir tiriamųjų akių paviršiaus ligų klausimyno (OSDI) balo rezultatų, t.y. sergantieji sunkesne miego apnėjos forma turėjo blogesnę gyvenimo kokybę.