Bifosfonatų vartojimo įtaka dantų implantų integracijai. Mokslinė literatūros apžvalga
Minkevičius, Paulius |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
SANTRAUKA Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Bifosfonatai yra vaistiniai preparatai neleidžiantys organizmui atlikti kaulinės remodeliacijos, taip išlaikydami kaulo tankį ir stiprumą. Šie vaistai dažniausiai vartojami vyresnio amžiaus žmonių ir sergančių sisteminėmis ligomis. Tokie pacientai dažniausiai turi dalinius arba pilnus dantų lankų defektus ir vienas iš kramtymo funkcijos atstatymo būdų yra dantų implantacija. Tačiau vartojant bifosfonatus ir atliekant chirurgines intervencijas kyla nemaža rizika išsivystyti osteonekrozėms. Todėl šios sisteminės literatūros analizės tikslas yra įvertinti bei palyginti intraveninių ir peroralinių bifosfonatų įtaką dantų implantacijos rezultatams. Medžiagos ir metodai. Sisteminė literatūros apžvalga buvo parengta laikantis PRISMA rekomendacijų. Mokslinių publikacijų paieška ir atranka buvo atlikta “PubMed”, “Science Direct”, “Wiley Online Library”. Publikacijos atrinktos pagal nustatytus atrankos kriterijus. Į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti 8 tyrimai, publikuoti nuo 2013 m. iki 2023 metų. Rezultatai. Iš viso buvo peržvelgti 52 tyrimai, iš kurių atrankos kriterijus atitiko tik 8 publikacijos. 3 tiriamuosiuose darbuose buvo tirta peroralinių bifosfonatų įtaka implantų integracijai. Tiek pat publikacijų tyrė intraveninių bifosfonatų įtaką ir 2 straipsniai tyrė abiejų vaistų grupių poveikį implantų integracijai. Pacientai, kuriems buvo taikytas peroralinis gydymas, turėjo geresnį implantų integravimosi procentą – 79% (121 implantas iš 153 integravosi), o intraveniškai gydytų pacientų – 77% (169 implantai iš 219 integravosi). Išvados. Pacientai, kurie buvo gydomi intraveniniais bifosfonatais, turėjo nežymiai mažesnį dantų implantų integracijos sėkmės rodiklį. Peroralinius vaistus vartojančių pacientų grupėje dantų implantai integruodavosi sėkmingiau. Tačiau lyginant abiejų bifosfonatų vartojimo grupių įtaką implantų prigijimui reikšmingo skirtumo nėra.
ABSTRACT Relevance of the problem and aim of the work. Bisphosphonates are drugs that prevent the body from bone remodeling, thereby maintaining bone density and strength. These drugs are mostly used by the elderly and those with systemic diseases. Such patients usually have partial or complete damage to the dental arches, and one of the ways to restore chewing functions is implantation. However, these drugs also carry a significant risk of developing osteonecrosis during surgical interventions. Therefore, the aim of this systematic literature review is to evaluate and compare the effects of intravenous and oral bisphosphonates on the dental implantation procedure results. Material and the methods. This systemic literature review was conducted according to PRISMA guidelines. According to the inclusion and exclusion citreia the following databases were searched for publications: “PubMed”, “Science Direct”, “Wiley Online Library”. Scientific publications in English between 2013 and 2023 were identified and 8 clinical trials were included in the review. Results. A total of 52 studies were reviewed, of which only 8 publications met the selection criteria. 3 studies investigated the effect of oral bisphosphonates on implant acceptance. The same number of publications investigated the influence of intravenous bisphosphonates, and 2 articles investigated the effect of both drug groups on implant acceptance. Patients who received oral therapy had a better implant integration rate of 79% (121 of 153 implants integrated) compared to 77% of intravenously treated patients (169 of 219 implants integrated). Conclusions. Patients who were treated with intravenous bisphosphonates had a slightly lower success rate of dental implant integration. Dental implants integrated more successfully in the group of patients taking oral medication. However, when comparing both groups of bisphosphonates, there is no significant difference in the impact of implant acceptance.