Kontroliuojamos hipotenzijos, naudojant remifentanilį, įtaka hemodinaminių rodiklių pokyčiams ir kraujo netekimui funkcinės endoskopinės sinusų chirurgijos metu

Abstract

Autorius ir darbo pavadinimas: Danielė Navickaitė. Kontroliuojamos hipotenzijos, naudojant remifentanilį, įtaka hemodinaminių rodiklių pokyčiams ir kraujo netekimui funkcinės endoskopinės sinusų chirurgijos metu. Tyrimo tikslas: Įvertinti kontroliuojamos hipotenzijos, naudojant dvi skirtingas remifentanilio dozes, poveikį hemodinaminiams rodikliams ir kraujavimui sinusų endoskopinių operacijų metu. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti dviejų remifentanilio dozių poveikį hemodinamikos rodiklių pokyčiams. 2. Įvertinti ir palyginti dviejų remifentanilio dozių poveikį kraujo netekimui operacijos metu, operacijos ir anestezijos trukmei. 3. Įvertinti padidėjusio KMI, arterinės hipertenzijos ir astmos poveikį kraujo netekimui operacijos metu, operacijos ir anestezijos trukmei. 4. Įvertinti ir palyginti dviejų remifentanilio poveikį pooperacinio skausmo, pykinimo ir vėmimo pasireiškimui. Tyrimo metodai ir dalyviai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriam gautas LSMU bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-MF-194. Į tyrimą įtraukti 30 pacientų duomenys, kuriems 2022 - 2023 metais LSMUL KK buvo atliekama funkcinė endoskopinė sinusų operacija. Duomenys surinkti išanalizavus ligos istorijas. Pagal gautą remifentanilio dozę, tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: grupė R1 (0,1 μg/kg/min) ir R2 (0,2 μg/kg/min). Rezultatai: Vertinat hemodinamikos rodiklių pokyčius R2 grupėje statistiškai reikšmingai žemesnės sAKS (p = 0,004), dAKS (p = 0,039) ir VAS (p = 0,008) reikšmės išmatuotos 30 operacijos minutę lyginat su R1 grupe. Reikšmingai trumpesnė anestezijos trukmė nustatyta R2 grupėje (p = 0,028). Analizuojant gretutinių būklių įtaką netekto kraujo kiekiui, operacijos ir anestezijos trukmei, nustatyta, kad astma sergančių pacientų anestezijos trukmė buvo reikšmingai ilgesnė lyginant su nesergančių (p = 0,029). Įvertinta, kad netekto kraujo kiekis koreliavo su operacijos trukme (r = 0,467, p = 0,009) ir su anestezijos trukme (r = 0,452 p = 0,012). Analizuojant operacinio lauko matomumo balų pasiskirstymą tarp grupių nustatyta, kad statistiškai reikšmingai R2 grupėje operacinis laukas dažniau buvo vertinamas 1 balu, o R1 grupėje 2 balais (p = 0,014). Išvados. 1. Remifentanilio 0,2 μg/kg/min dozė efektyviau mažina sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą, bei VAS, lyginant su 0,1 μg/kg/min doze. 2. Remifentanilio 0,2 μg/kg/min dozės grupėje buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė anestezijos trukmė, tačiau netekto kraujo kiekis ir operacijos trukmė reikšmingai nesiskyrė. 3. Padidėjęs KMI, arterinė hipertenzija ir astma neturi poveikio kraujavimui operacijos metu ir operacijos trukmei, tačiau astma sergančių pacientų anestezijos trukmė buvo reikšmingai ilgesnė. 4. Remifentanilio 0,1 μg/kg/min ir 0,2 μg/kg/min dozių efektyvumas vertinant pooperacinį skausmą, pykinimą ir vėmimą nesiskiria.