Pirmojo ir antrojo tipų miokardo infarkto rizikos veiksnių, širdies struktūros ir funkcijos žymenų, eigos ir gydymo palyginimas

Tyrimo tikslas: Palyginti pirmojo ir antrojo tipų ūminių miokardo infarktų dažnį, sociodemografinius rodiklius, rizikos veiksnius, gretutines ligas, objektyvių klinikinių duomenų, laboratorinius kraujo tyrimus, vaizdinių funkcinių diagnostikos, gydymo metodų rezultatus, hospitalines komplikacijas bei jų skirtumus tarp 1 tipo miokardo infarkto ir 2 tipo miokardo infarkto pasireiškimo grupių. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti 1 ir 2 tipų miokardo infarkto paplitimą LSMUL Kauno Klinikose. Palyginti pacientų, kuriems nustatytas 1 tipo miokardo infarktas, sociodemografinius duomenis su 2 tipo miokardo infarkto grupe. Palyginti pacientų, kuriems nustatytas 1 tipo miokardo infarktas, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, gretutinius susirgimus, apžiūros rezultatus su 2 tipo miokardo infarkto grupe. Palyginti pacientų, kuriems nustatytas 1 tipo miokardo infarktas, rutininių laboratorinių tyrimų rezultatus su 2 tipo miokardo infarkto grupe. Įvertinti krūtinės ląstos rentgenogramos ir širdies echoskopijos tyrimų rezultatus ir sąsajas tarp 1 ir 2 tipų miokardo infarktų. Įvertinti 1 ir 2 tipo MI taikytą konservatyvų ir intervencinio gydymo skirtumus tarp grupių. Įvertinti 1 ir 2 tipo MI sukeltas hospitalines komplikacijas bei jų pasiskirstymą tarp grupių. Tyrimo metodika: Gavus LSMU bioetikos centro pritarimą šis tyrimas buvo atliktas LSMUL KK Kardiologijos klinikoje retrospektyviai analizuojant ligos istorijos duomenis. Į tyrimą įtraukti pacientai, kurie nuo 2019 m. sausio 1d. iki 2019 m. vasario 30 d. LSMUL KK Kardiologijos klinikoje nustatytas ir gydytas ūmus miokardo infarktas. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes pagal T1MI ir T2MI grupių įtraukimo kriterijus. Vertinti tiriamųjų kardiovaskulinės rizikos veiksniai, gretutinės ligos, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, skiriamas gydymas bei gydymo eigoje nustatytos hospitalinės komplikacijos. Tyrimo rezultatai: T1MI pacientai ilgiau hospitalizuojami (p = 0,001), T2MI tiriamieji dažniau serga lėtine anemija (p = 0,004), onkologinėmis ligomis (p = 0,004). Krūtinės ląstos rentgenogramoje T1MI pacientams dažniau stebima II0 (p = 0,014) ir III0 (p = 0,014) veninė stazė. Echokardiografijos metu T1MI grupei dažniau nustatoma mažesnė kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (p = 0,002), didesnis aortos vožtuvo greičio gradientas G maks. (p = 0,005), o T1MI trumpesnė plaučių arterijos kraujotakos akceleracijos laikas (p = 0,042). Abiems tipas vyravo pseudonormali diastolinė funkcija. Atliekant rutininius laboratorinius tyrimus T1MI tiriamiesiems stebėtos didesnės bendro cholesterolio (p < 0,001), MTL (p < 0,001), glikemijos (p = 0,031), leukocitų kraujyje (p < 0,001) TnI (p < 0,001) reikšmės negu T2MI. T2MI grupėje stebėtos didesnės laboratorinių rodiklių šlapalo kraujyje (p = 0,042), CRB (p = 0,049), TNS (p = 0,018) reikšmės. T1MI grupės pacientams dažniau taikomi širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys organiniai nitratai (p = 0,042). T2MI pacientams dažniau nustatomos DHKB (p = 0,02), skilvelinės ekstrasistolės (p = 0,037) hospitalizavimo metu. Išvados: Pacientai, kuriems nustatomas ūminis miokardo infarktas, dažniausiai serga T1MI. T1MI pacientai ilgiau gydomi ligoninėje. T2MI dažniau serga lėtine mažakraujyste, onkologinėmis ligomis. T1MI dažniau nustatomas didesnio laipsnio plaučiuose veninė stazė. T1MI pacientams dažniau nustatytas sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmio frakcija, didesnis kraujotakos greičio gradientas per aortos vožtuvą, o T1MI nustatoma trumpesnė plautinės arterijos kraujotakos akceleracijos laiko trukmė. Abiem tipams dažniau stebima pseudonormali diastolinė kairiojo skilvelio funkcija. T1MI dažniau nustatomos padidėjusios laboratorinės vertės: bendrojo cholesterolio, MTL, gliukozės, leukocitų kraujyje, TnI kraujyje, tuo tarpu T2MI dažniau stebimos padidėjusios šlapalo, CRB, TNS reikšmės kraujo tyrime. T1MI dažniau skiriama nitratų. Dažniau širdies ir laidumo sutrikimų: DHKB, skilvelinės ekstrasistolės, nustatoma T1MI.

Aim: To compare the incidence of acute myocardial infarctions, sociodemographic indicators, risk factors, comorbidities, first examinations, laboratory tests, results of imaging functional diagnostics, treatment methods, hospital complications and their differences between type 1 myocardial infarction and type 2 myocardial infarction groups. Research tasks: To evaluate the prevalence of type 1 and 2 myocardial infarction in LSMUL Kaunas Clinics. To compare the sociodemographic data of patients with type 1 myocardial infarction with the type 2 myocardial infarction group. To compare the risk factors of cardiovascular diseases, concomitant diseases and examination results of patients with type 1 myocardial infarction with the type 2 myocardial infarction group. To compare the results of routine laboratory tests in patients with type 1 myocardial infarction with the type 2 myocardial infarction group. To evaluate the results of chest radiographs and cardiac ultrasound examinations and the associations between type 1 and 2 myocardial infarctions. To evaluate differences in conservative and interventional treatment between groups for type 1 and type 2 MI. To evaluate the hospital complications caused by type 1 and 2 MI and their distribution among the groups. Methods: With the approval of the LSMU Bioethics Center, this study was performed at the LSMUL KK Cardiology Clinic by retrospective analysis of medical history data. The study included patients who from January 1, 2019 until February 30, 2019. Acute myocardial infarction has been identified and treated at the LSMUL KK Clinic of Cardiology. Subjects were divided into two groups according to T1MI and T2MI group inclusion criteria. Subjects' cardiovascular risk factors, comorbidities, laboratory and instrumental examinations, treatment and hospital complications were assessed. Results: T1MI patients were hospitalised longer (p = 0.001), T2MI subjects were more likely to have chronic anaemia (p = 0.004), and oncological diseases (p = 0.004). On chest radiograph, venous stasis II0 (p = 0.014) and III0 (p = 0.014) were more frequently observed in T1MI patients. During cardiac ultrasound, a lower heart ejection fraction (p = 0.002) and a higher aortic valve velocity gradient were more frequently detected in the T1MI group (p = 0.005) and T1MI had a shorter pulmonary circulatory acceleration time (p = 0.042). Both types were predominated by pseudo normal diastolic function. In routine laboratory tests, higher values of total cholesterol (p <0.001), LDL (p <0.001), glycemia (p = 0.031), leukocytes (p <0.001), TnI (p <0.001) were observed in T1MI subjects than in T2MI. In the T2MI group, higher values of laboratory parameters in urea blood (p = 0.042), CRP (p = 0.049), INR (p = 0.018) were observed. Cardiovascular organic nitrates are more common in patients in the T1MI group (p = 0.042). RBBB (p = 0.02) and ventricular extrasystoles (p = 0.037) were more frequently diagnosed in T2MI patients during hospitalisation. Conclusions: Patients with acute myocardial infarction are more likely to have T1MI. T1MI patients receive longer hospital stays. T2MI is more common in chronic anemia and oncological diseases. T1MI is more commonly associated with severity of left ventricular failure: a higher degree of venous stasis in the lungs. T1MI patients were more likely to have decreased ejection fraction, increased aortic valve velocity (G max), and T2MI was found to have longer circulatory acceleration time. Pseudonormal diastolic cardiac function is more commonly observed in both types of MI. T1MI is more likely to detect elevated: total cholesterol, LDL, glucose, leukocytes, TnI in the blood, while T2MI is more often observed to increase the values of urea, CRP, INR in the blood test. T1MI is more commonly given nitrates. More common heart and conduction disorders: RBBB, ventricular extrasystoles, in T1MI.