Vaikystėje patirto smurto sąsajos su sensorinio apdorojimo jautrumu tarp suaugusiųjų
Baronaitė, Austėja |
Recenzentas / Reviewer |
Baronaitė, A. (2025). Vaikystėje patirto smurto sąsajos su sensorinio apdorojimo jautrumo tarp suaugusiųjų (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Darbo vadovė: lekt. dokt. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. - 44 p. Problema. Vaikystėje patirtas smurtas (VPS) yra plačiai paplitęs reiškinys įvairiose kultūrose, galintis lemti ilgalaikes pasekmes fizinei ir psichologinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad smurtą vaikystėje patyrę žmonės gali pasižymėti aukštesniu sensorinio apdorojimo jautrumu (SAJ) – asmenybės bruožu, pasižyminčiu gilesniu sensorinės informacijos apdorojimu, didesniu emociniu reaktyvumu ir empatija, tačiau dar nėra žinoma, kaip šie reiškiniai sąveikauja. Metodai. Tyrime dalyvavo 458 tiriamųjų, iš kurių 68,8 proc. buvo moterys. Amžius svyravo nuo 19 iki 77 metų (M (SN) = 45,9 (14,4)). Tyrimo duomenų rinkimas buvo atliktas atsitiktinės atrankos būdu Kauno miesto ir rajono įmonėse bei įstaigose. SAJ buvo vertinamas itin jautraus žmogaus skale (angl. Highly sensitive person scale, santr. HSPS) (Aron ir Aron, 1997), o vaikystėje patirtas smurtas buvo vertinamas vaikystės patirčių klausimynu (VPK-S) (Gervinskaitė-Paulaitienė ir Barkauskienė, 2018). Rezultatai. Dažniausiai tiriamieji nurodė patyrę psichologinį smurtą (51,2 proc.), emocinę nepriežiūrą (34,7 proc.). Fizinį smurtą patyrė 30,8 proc., fizinę nepriežiūrą patyrė 14,8 proc. tiriamųjų, o seksualinį smurtą – 7,7 proc. Tiriamųjų SAJ vidurkis buvo 111 (SN = 24,34). Vertinant SAJ ir VPS sąsajas, buvo nustatyta, kad didesnis patirtų smurto formų skaičius buvo susijęs su aukštesniu SAJ (ρ = 0,213, p < 0,001), o aukštesniu SAJ pasižymėjo tiriamieji vaikystėje patyrę emocinę nepriežiūrą (t = -4.32; p < 0,001), psichologinį smurtą (t=-4,153; p<0,001) bei fizinę nepriežiūrą (t=-2,44; p=0,015). Tuo tarpu statistiškai reikšmingas ryšys nebuvo nustatytas tarp SAJ ir fizinio smurto (t=-1,87; p=0,062) bei seksualinio smurto (t=-1,23; p=0,218). Išvada. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai patiriamas smurtas vaikystėje buvo psichologinis smurtas ir emocinė nepriežiūra. Smurtiniai patyrimai vaikystėje buvo susiję su aukštesniu SAJ - kuo daugiau smurto formų žmogus buvo patyręs vaikystėje, tuo aukštesnis buvo jų SAJ suaugus. Aukštesniu SAJ pasižymėjo asmenys, vaikystėje patyrę psichologinį smurtą, emocinę ar fizinę nepriežiūrą.
Baronaitė, A. (2025). The relationship between childhood violence and sensory processing sensitivity among adults (Bachelor's thesis in Health Psychology). Supervisor: Lecturer Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. - 44 p. Research problem. Childhood abuse is a widespread phenomenon across cultures and can have long-term consequences for both physical and psychological health. Research indicates that individuals who have experienced abuse in childhood may exhibit higher sensory processing sensitivity (SPS) – a personality trait characterized by deeper sensory information processing, heightened emotional reactivity, and empathy. However, it remains unclear how these phenomena interact. Methods. The study involved 458 participants, of whom 68.8% were women. The participants’ age ranged from 19 to 77 years (M (SD) = 45,9 (14,4)). Data collection was carried out using random sampling in companies and institutions in the city and district of Kaunas. SPS was assessed using the Highly Sensitive Person Scale (HSPS) (Aron & Aron, 1997), while childhood abuse was measured using the Childhood Experiences Questionnaire (Gervinskaitė-Paulaitienė & Barkauskienė, 2018). Results. The most frequently reported childhood abuse experiences among participants were psychological abuse (51,2%) and emotional neglect (34,7%). Physical abuse was reported by 30,8%, physical neglect by 14,8%, and sexual abuse by 7,7% of participants. The mean sensory processing sensitivity (SPS) score was 111 (SD = 24,34). Analysis revealed that a greater number of different abuse types was associated with higher SPS (ρ = 0,213, p < 0,001). Higher SPS was also found among participants who had experienced emotional neglect (t = -4,32; p < 0,001), psychological abuse (t = -4,153; p < 0,001), and physical neglect (t = -2,44; p = 0,015) in childhood. In contrast, no statistically significant associations were found between SPS and physical abuse (t = -1,87; p = 0,062) or sexual abuse (t = -1,23; p = 0,218). Conclusion. The study revealed that the most commonly experienced forms of childhood abuse were psychological abuse and emotional neglect. Childhood abuse was associated with higher sensory processing sensitivity – the more forms of abuse an individual experienced during childhood, the higher their SPS in adulthood. Higher sensory processing sensitivity was observed in individuals who had experienced psychological abuse, emotional neglect, or physical neglect during childhood.