Emolientai ir vietinio poveikio vaistai įgimtai ichtiozei gydyti

Smirnovaitė, Gabrielė

Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/114364

Emolientai ir vietinio poveikio vaistai įgimtai ichtiozei gydyti

Type of publication

type::text::thesis::master thesis

Title

Emolientai ir vietinio poveikio vaistai įgimtai ichtiozei gydyti

Other Title

Emollients and Topical Drugs for the Treatment of Ichthyosis

Author

Smirnovaitė, Gabrielė

Advisor

Kučinskienė, Vesta

Other(s)

Valiukevičienė, Skaidra	Recenzentas / Reviewer
Valiukevičienė, Skaidra	Komisijos pirmininkas / Committee Chairman
Kučinskienė, Vesta	Komisijos narys / Committee Member
Makštienė, Jurgita	Komisijos narys / Committee Member
Petkevičius, Arūnas	Komisijos narys / Committee Member
Briedė, Kamilija	Komisijos narys / Committee Member
Butrimas, Grinvydas	Komisijos narys / Committee Member
Liutkus, Jokūbas	Komisijos narys / Committee Member

Extent

33 p.

Thesis Defence Date

2022-06-14

Keywords (lt)

Ichthyosis

Guidelines

Emollients

Therapy

Atopic

Ichtiozė

Emolientai

Gairės

Terapija

Atopinė egzema

Abstract (lt)

SANTRAUKA Darbo pavadinimas: Emolientai ir vietinio poveikio vaistai įgimtai ichtiozei gydyti Autorius: Gabrielė Smirnovaitė Darbo tikslas: Apžvelgti mokslinę literatūrą apie dažniausiai naudojamus emolientus bei vietinio poveikio vaistus ichtiozės gydymui bei atlikti jų analizę. Darbo uždaviniai

Įvertinti drėkiklių sudėtį naudojamuose emolientuose ichtiozės gydymui.
Apžvelgti emolientų ir vietinio poveikio vaistų kombinuoto gydymo efektyvumą sergantiesiems ichtioze.
Nustatyti vietinio gydymo ypatumus, kai pacientai serga ichtioze ir atopiniu dermatitu. Darbo metodika: Sisteminė literatūros apžvalga vykdyta remiantis PRISMA atrankos sistemos metodiniais nurodymais. Naudojant daugelį duomenų bazių bei paieškos sistemų, atrinkti tyrimai, kuriuose pateiktos vietinio ichtiozės gydymo rekomenduojamų preparatų sudėtinės dalys. Paieškos metu atmesti tyrimai, kurie nepateikė sisteminei literatūros apžvalgai reikalingų duomenų. Darbo rezultatai: Tyrimo metu elektroninėse bazėse, naudojant raktažodžių kombinacijas, iš viso identifikuoti 708 straipsniai, iš kurių, naudojant tyrimo atrankos kriterijus bei vertinant straipsnių turinį atrinkti 14 mokslinių straipsnių. Sisteminės literatūros analizės metu buvo nagrinėjamos ichtiozės gydymo gairėse pateikiamos rekomendacijos ir pagal jas buvo surasti rekomendacijose pateikiamų vietinio gydymo preparatų sudėtines dalis nagrinėjantys moksliniai straipsniai. Išvados:
Ichtiozės gydymui vietinio poveikio preparatai rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo.
Visiems ichtioze sergantiems pacientams skiriami emolientai, kurių sudėtyje turėtų būti okliuzinių (vazelino ir/arba parafino vaško) bei humektantinių medžiagų (šlapalo (< 5%), propilenglikolio (< 20%), pantenolio, polietilenglikolio ir/arba glicerolio).
Emolientų monoterapija bei jų kombinacija su keratolitikais (šlapalas (≥ 10 %), alfa hidroksirūgštys (5-12 %), propilenglikolis (> 20 %) ir salicilo rūgštis (> 2 %)) duoda palankius ichtiozės gydymo rezultatus.
Sergant ichtioze bei atopiniu dermatitu, ypač reikia vengti dirginančių bei sensibilizuojančių vietinio poveikio preparatų Dažniausi šių pacientų kontaktiniai alergenai – kvapniosios medžiagos bei parabenai.

Abstract (en)

SUMMARY Title: Emollients and topical drugs for the treatment of ichthyosis Author: Gabrielė Smirnovaitė Aim: To review and analyse the scientific literature on the most commonly used emollients and topical medications for the treatment of ichthyosis. Tasks:

To evaluate the composition of moisturisers in emollients used for the treatment of ichthyosis.
To review the effectiveness of combined treatment with emollients and topical medications in patients with ichthyosis.
Identify the specificities of topical treatments in patients with ichthyosis and atopic dermatitis. Methods: The systematic literature review was carried out based on the PRISMA screening guidelines. Using multiple databases and search engines, studies were selected that looked at the components of recommended products for the local treatment of ichthyosis. The search excluded studies that did not provide data for the systematic literature review. Results: The study identified a total of 708 articles in electronic databases using keyword combinations, of which 14 scientific articles were selected using the study's selection criteria and content evaluation. The systematic literature analysis examined the recommendations of the guidelines for the treatment of ichthyosis and identified scientific articles on the components of the topical treatments included in the guidelines. Conclusions:
Topical agents are recommended as the first choice for the treatment of ichthyosis.
All patients with ichthyosis should be prescribed emollients containing occlusive (petrolatum and/or paraffin wax) and humectant (urea (< 5%), propylene glycol (< 20%), panthenol, polyethylene glycol and/or glycerol).
Emollient monotherapy and combination with keratolytics (urea (≥ 10%), alpha hydroxy acids (5-12%), propylene glycol (> 20%) and salicylic acid (> 2%)) have favourable results in the treatment of ichthyosis.
Irritating and sensitising topical preparations should be avoided especially in the case of ichthyosis and atopic dermatitis. The most common contact allergens to these patients are fragrances and parabens.