Options
Pamaininį darbą dirbančių medicinos darbuotojų kognityvinių funkcijų vertinimas dviejų užduočių metodu ir sąsajos su subjektyviais miego-būdravimo ritmo ypatumais
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorius. Arminas Zizas Darbo pavadinimas. Pamaininį darbą dirbančių medicinos darbuotojų kognityvinių funkcijų vertinimas dviejų užduočių metodu ir sąsajos su subjektyviais miego-būdravimo ritmo ypatumais. Tikslas. Įvertinti asmenų, dirbančių pamaininį darbą, kognityvinių parametrų svyravimus, tiriant dviejų užduočių metodu, ir jų sąsajas su subjektyviu miego-būdravimo ritmo vertinimu. Uždaviniai. 1. Įvertinti kognityvinių parametrų pokyčius, tiriant dviejų užduočių metodu, medicinos darbuotojams prieš naktinę pamainą ir po jos. 2. Įvertinti subjektyvius miego-būdravimo ypatumus tarp medicinos darbuotojų ir juos palyginti su emocinės sveikatos ypatumais. 3. Įvertinti Dviejų užduočių metodo pokyčių sąsajas su subjektyviais miego-būdravimo ritmo, gyvensenos bei emocinės būklės ypatumais. Metodika. Atliktas perspektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo 30 gydytojų ir gydytojų rezidentų iš Neurologijos ir Skubiosios medicinos klinikų. Dviejų užduočių metodu vertintos tiriamųjų kognityvinės funkcijos, anketine apklausa vertinti gyvensenos ypatumai, miego-būdravimo būklė vertinta Nemigos sunkumo indeksu (NSI) ir Epworth mieguistumo skale, psichologinė sveikata – HAD nerimo ir depresijos skale. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel 2016 ir IBM SPSS Statistics 27 programas. Rezultatai. Tiriamųjų MOCA, STROOP testo bei dviejų užduočių testo įverčiai, prieš ir po naktinės pamainos, pagal amžiaus grupes ir darbo pobūdį statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Sustojimų ir pašalinių žodžių, tiriant dviejų užduočių metodu, po naktinės pamainos buvo reikšmingai daugiau (prieš naktinę 0,20 +/-0,551, po naktinės 1,07 +/-0,740, p=0,001). Miego-būdravimo, psichologinės būklės ypatumai pagal amžiaus grupę (p = 0,608) ir darbo pobūdį (p = 0,086) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tarp miego-būdravimo ypatumų ir psichologinės būklės, nustatyta statistiškai reikšminga teigiama vidutinio stiprumo koreliacija tarp NSI ir HAD nerimo (r = 0,483, p = 0,007) ir depresijos (r = 0,384, p = 0,010) skalės balų. Tarp Dviejų užduočių testo rodiklių skirtumo ir subjektyvių miego-būdravimo, psichologinės sveikatos, gyvensenos ypatumų reikšmingų sąsajų nenustatyta. Išvados. 1. Medicinos darbuotojų kognityvinių funkcijų parametrai, tiriant Dviejų užduočių metodu prieš naktinę pamainą ir po jos, pagal amžiaus grupes ir darbo pobūdį nesiskyrė. Statistiškai reikšmingai skyrėsi Dviejų užduočių testo metu stebėtų sustojimų, pašalinių žodžių vidurkiai prieš naktinę pamainą ir po jos. 2. Miego-būdravimo skirtumai pagal amžiaus grupes ir darbo pobūdį nesiskyrė. Nemigos sunkumo indeksas tiesiogiai koreliavo su HAD nerimo ir depresijos skalės įverčiais. 3. Reikšmingų pamaininį darbą dirbančių medicinos darbuotojų Dviejų užduočių testo pokyčių sąsajų su subjektyviais miego-būdravimo ritmo, gyvensenos bei emocinės būklės ypatumais nenustatyta.
Author. Arminas Zizas Title. Cognitive function assessment by the Dual-Task Test among the shift working medical staff and its’ associations with subjective sleep-wake cycle features Aim of the study. To evaluate the fluctuations of cognitive parameters of shift-working medical staff by the Dual-task test and their correlations with the subjective sleep-wake cycle features. Objectives. 1. To evaluate the changes in cognitive parameters using the Dual-task test for medical staff before and after the night shift. 2. To evaluate the subjective features of sleep-wake cycle among medical staff and to compare them with features of emotional health. 3. To evaluate the association between the changes in the dual-task test and subjective features of the sleep-wake cycle, lifestyle and emotional state. Methods. A prospective study of 30 physicians and residents from Neurology and Emergency medicine departments was conducted. The cognitive functions of the subjects were assessed by the Dual-task test, lifestyle features were assessed by a general questionnaire, the state of sleep-wake cycle was assessed by the Insomnia severity index and the Epworth sleepiness scale, and psychological health by the HAD Anxiety and Depression scale. Statistical data analysis was performed using Microsoft Excel 2016 and IBM SPSS Statistics 27. Results. The subjects’ MOCA, STROOP test, and dual-task test scores before and after the night shift did not differ statistically significantly by age group and type of work. There were significantly more stops and additional words in the dual-task test after the night shift (0.20 +/-0.551 before the night shift, 1.07 +/-0.740 after the night shift, p = 0.001). Sleep-wake cycle and psychological condition did not differ statistically significantly according to age group (p = 0.608) and type of work (p = 0.086). There was a statistically significant positive moderate correlation between Insomnia severity index and HAD anxiety (r = 0.483, p = 0.007) and depression (r = 0.384, p = 0.010) scale scores. No significant correlations were found between the Dual-task test scores and the subjective features of sleep-wakefulness, psychological health and lifestyle. Conclusions. 1. The parameters of cognitive functions of medical staff in the Dual-task test before and after the night shift did not differ according to age groups and the type of work. There were significantly more stops and additional words in the dual-task test after the night shift 2. Differences in sleep-wakefulness based on the Insomnia severity index and the Epworth sleepiness scale did not differ by age group or type of work. The Insomnia severity index correlated directly with the HAD Anxiety and Depression scale scores. 3. No significant associations between the changes in the Dual-task test and the subjective features of sleep-wake rhythm, lifestyle, and emotional state were identified for shift workers.