Gastroezofaginio refliukso ligos tipinės ir atipinės (laringofaringinės) formų paplitimas ir tarpusavio sąsajos tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų

Autorė: Ieva Stainytė. Darbo mokslinis vadovas: prof. dr. Laimas Virginijus Jonaitis. Darbo pavadinimas: Gastroezofaginio refliukso ligos tipinės ir atipinės (laringofaringinės) formų paplitimas ir tarpusavio sąsajos tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų. Darbo tikslas: Anketinės apklausos būdu nustatyti tipinės ir atipinės (laringofaringinės) gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) formų paplitimą tarp LSMU medicinos studentų bei išanalizuoti šių formų tarpusavio ryšį. Darbo uždaviniai: 1) Nustatyti tipinės GERL paplitimą tarp LSMU medicinos studentų, įvertinti, kurie simptomai pasireiškė dažniausiai. 2) Nustatyti gastroezofaginio refliukso ligos laringofaringinės (GERL LF) paplitimą tarp LSMU medicinos studentų, įvertinti, kurie simptomai pasireiškė dažniausiai. 3) Nustatyti sergančiųjų tipine GERL ir GERL LF ryšį su demografiniais rodikliais ir rizikos veiksniais (amžius, KMI, paveldimumas, rūkymas ir jo dažnis, alkoholio vartojimas ir jo dažnis, NVNU vartojimas ir jo dažnis, infekuotumas H. pylori). 4) Nustatyti šių abiejų GERL formų tarpusavio sąsajas. Metodika: Anoniminės anketinės apklausos būdu internetu apklausti I – VI kursų LSMU medicinos studentai. Anketoje pateikti validuoti RSI ir GerdQ klausimynai bei tyrėjo sukurti klausimai apie demografinius rodiklius ,bei kai kuriuos rizikos veiksnius. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 27.0 programą. Mann-Whitney neparametrinis kriterijus taikytas kiekybiniams, o Pearson Chi kvadrato kriterijus kokybiniams duomenims. Ligų ryšiui su rizikos veiksniais nustatyti taikytas dvinarės logistinės regresijos modelis ir analizė. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: Iš 420 apklaustųjų, tipinė GERL buvo nustatyta 114 (27,1 %) studentų. Dažniausi simptomai buvo regurgitacija (n=90, 78,9 %) ir rėmuo (n=82, 71,9 %). GERL LF nustatyta 55 (14,6 %) studentams. Dažniausi šios formos simptomai – krenkštimas (n=50, 90,9 %) ir rėmuo su regurgitacija (n=48, 87,3 %). Studentai, sergantys tipine GERL, lyginant su sveikais, statistiškai reikšmingai buvo didesnio KMI (22,1 (16,96 – 35,01) vs. 21,8 (14,93 – 46,29)), dažniau turėjo pirmos eilės šeimos narių sergančių GERL (n=50, 43,9 % vs. n=65, 23 %), dažniau rūkė (n=42, 36,8 % vs. n=64, 22,7 %) ir dažniau vartojo NVNU (keletą tablečių per mėnesį) (n=85, 74,6 % vs. n=172, 61 %) (p<0,05). Taip pat, sergantieji GERL dažniau negu sveiki studentai (n=17, 34 % vs. n=5, 11,9 %) buvo infekuoti H. Pylori (p=0,026). Nustatyta, kad galimybė susirgti GERL padidėja: 1,1 karto esant KMI padidėjimui vienu vienetu [95% PI =1,0 – 1,1], 2,5 karto esant teigiamai šeiminei GERL anamnezei [95% PI =1,5 – 4,1], 1,9 karto rūkant [95% PI =1,1 – 3,2], 2,2 kartus vartojant NVNU [95% PI =1,2 – 4,0] (p<0,05). Studentai, sergantys GERL LF, lyginant su sveikais, statistiškai reikšmingai buvo vyresnio amžiaus (22 (19 – 34) vs. 22 (17 – 35)), dažniau turėjo pirmos eilės šeimos narių sergančių GERL (n=22, 40 % vs. n=61, 23,2 5 %) (p<0,05). Sveiki studentai dažniau nei GERL LF sergantys (n=92, 35 % vs. n=8, 14,5 %) nevartojo NVNU (p=0,005). Galimybė susirgti GERL LF padidėja: 1,1 karto esant amžiaus padidėjimui vienu vienetu [95% PI =1,0 – 1,3], 2,1 kartus esant teigiamai šeiminei GERL anamnezei [95% PI =1,1 – 4,1], 2 kartus rūkant [95% PI =1,0 – 4,0], 2,6 kartus vartojant NVNU [95% PI =1,1– 6,0] (p<0,05). Abi šias formas sieja tai, jog kartu jos diagnozuotos 40 (9,5 %) studentų iš 420 apklaustųjų. Tarp 114 sergančių GERL tipine forma 35,1 % serga ir GERL LF, o tarp 55 sergančių GERL LF 72,7 % taip pat serga ir GERL. Nustatyti bendri GERL ir GERL LF rizikos veiksniai: teigiama GERL anamnezė šeimoje, rūkymas, NVNU vartojimas. Išvados: Nustatėme, kad 27,1 % apklaustųjų LSMU medicinos studentų, remiantis mūsų taikytais kriterijais, galima nustatyti tipinę GERL formą, o atipinę GERL formą – 14,6 %. Dažniausi tipinės GERL simptomai buvo regurgitacija ir rėmuo, o GERL LF – krenkštimas ir rėmuo su regurgitacija. Statistiškai reikšmingais ir galimais GERL rizikos veiksniais nustatyti: KMI, teigiama šeiminė GERL anamnezė, rūkymas, NVNU vartojimas. Sergantieji GERL dažniau negu sveiki asmenys buvo infekuoti H. Pylori. Statistiškai reikšmingais ir galimais GERL LF rizikos veiksniais nustatyti: amžius, šeiminė GERL anamnezė, rūkymas, NVNU vartojimas. Abi šios formos kartu diagnozuotos beveik dešimtadaliui (9,5 %) apklaustųjų, o nustatyti bendri jas siejantis rizikos veiksniai – teigiama GERL anamnezė šeimoje, rūkymas, NVNU vartojimas. Praktinės rekomendacijos: Tipinė ir atipinė (laringofaringinė) GERL yra dažnos patologijos tarp jaunų asmenų, todėl sveikatos priežiūros specialistai turėtų atkreipti dėmesį į šio amžiaus grupę, įtarti ligą, ją laiku diagnozuoti bei skirti tikslingą gydymą siekiant išvengti galimų komplikacijų ateityje.

Author: Ieva Stainytė. Scientific supervisor: Prof. Laimas Virginijus Jonaitis. Title: Prevalence and associations of typical and atypical (laryngopharyngeal) forms of gastroesophageal reflux disease among Lithuanian University of Health Sciences students. Aim: To assess the prevalence of typical and atypical (laryngopharyngeal) forms of GERD among medical students of LUHS and to determine associations between these forms. Objectives: 1) To determine the prevalence of typical GERD among medical students of LUHS and assess which symptoms appeared most often. 2) To determine the prevalence of laryngopharyngeal reflux disease (LPRD) among medical students of LUHS and assess which symptoms appeared most often. 3) To determine the relationship between GERD and LPRD-positive groups and risk factors (age, BMI, positive family history of GERD, smoking and its frequency, alcohol consumption and its frequency, NSAID use and its frequency, H. pylori infection). 4) To determine the interrelationships between GERD and LPRD. Methods: 1st – 6th-year medical students of LUHS were interviewed online using an anonymous survey. The questionnaire included validated RSI and GerdQ questionnaires and researcher-developed questions about demographic aspects and some risk factors for these conditions. Statistical data analysis was performed using SPSS 27.0. The non-parametric Mann-Whitney test was used for quantitative and the Pearson Chi-square test for qualitative data. A binary logistic regression model and analysis were used to determine the relationship between both diseases and risk factors. The results were considered statistically significant at p<0.05. Results: Out of 420 respondents, typical GERD was diagnosed in 114 (27,1 %) students. The most common symptoms were regurgitation (n=90, 78.9 %) and heartburn (n=82, 71.9 %). LPRD was found in 55 (14,6 %) students. The most common symptoms were clearing of the throat (n=50, 90.9 %) and heartburn with regurgitation (n=48, 87.3 %). GERD-positive students, compared to healthy ones, had a statistically significantly higher BMI (22.1, (16.96 - 35.01) vs. 21.8 (14.93 - 46.29)), more often had GERD-positive family members (n=50, 43.9% vs. n=65, 23%), more often were smokers (n=42, 36.8% vs. n=64, 22.7%) and NSAIDs users (several tablets per month) (n=85, 74.6% vs. n=172, 61%) (p<0.05). GERD-positive students more often than healthy individuals (n=17, 34% vs. n=5, 11.9%) were infected with H. Pylori (p=0.026). The odds of developing GERD were found to increase: 1.1-fold for a one-unit increase in BMI [95% CI =1.0 – 1.1], 2.5-fold for a positive family history of GERD [95% CI =1.5 – 4.1], 1.9-fold for smoking [95% CI =1.1 – 3.2], 2.2-fold for use of NSAID [95% CI =1.2 – 4.0] (p<0.05). LPRD-positive students, compared to healthy ones, were statistically significantly older (22 (19 – 34) vs. 22 (17 – 35)), and more often had GERD-positive family members (n=22, 40% vs. n=61, 23.2%) (p<0.05). Healthy students more often than LPRD-positive (n=92, 35% vs. n=8, 14.5%) did not 7 use NSAIDs (p=0.005). The odds of developing LPRD were found to increase: 1.1-fold for a one-unit increase in age [95% CI =1.0 - 1.3], 2.1-fold for a positive family history of GERD [95% CI =1.1 - 4.1], 2-fold for smoking [95% CI =1.0 – 4.0], 2.6-fold for use of NSAID [95% CI =1.1 – 6.0] (p<0.05). Both of these forms were diagnosed together in 40 (9.5 %) students out of 420 interviewed. Among 114 patients with typical GERD, 35.1 % also had LPRD, and among 55 patients with LPRD, 72.7 % also had GERD. Common risk factors for both of these forms were identified: positive family history of GERD, smoking, and use of NSAIDs. Conclusions: Based on the criteria we used, 27.1% of the interviewed medical students of LUHS could be identified with the typical form of GERD, and 14.6% with the atypical. The most common symptoms of GERD were regurgitation and heartburn, whereas clearing of the throat and heartburn with regurgitation were the most common ones of LPRD. Statistically significant and possible risk factors of GERD were determined: BMI, positive family history of GERD, smoking, and NSAID use. GERD-positive students were also more likely to be infected with H. Pylori than healthy individuals. Statistically significant and possible LPRD risk factors were determined: age, family history of GERD, smoking, and NSAIDs use. Both of these forms were diagnosed together in almost a tenth (9.5%) of the respondents, and the common risk factors associated with them were a positive history of GERD in the family, smoking, and the use of NSAIDs. Practical recommendations: Typical and atypical (laryngopharyngeal) forms of GERD are common pathologies among young people, therefore more attention from healthcare professionals should be paid to this age group. It is important to suspect the disease and diagnose it in time to avoid possible conditions-related complications in the future.