X įstaigoje dirbančių gydytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir subjektyvios sveikatos vertinimas
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Įvertinti X įstaigoje dirbančių gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su subjektyvia sveikata. Uždaviniai: 1. Nustatyti X įstaigoje dirbančių gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius. 2. Nustatyti ir įvertinti X įstaigos dirbančių gydytojų subjektyvią sveikatą. 3. Įvertinti psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu. Metodika: 2017 m. gautas leidimas iš Bioetikos centro (Nr: BEC – VS(M)-50 ). 2018 m. kovo – vasario mėn. anoniminės apklausos būdu, naudojant standartizuotus klausimynus atlikta vienmomentinė epidemiologinė Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų ligoninėse dirbančių gydytojų apklausa. Tyrimo imtis – n = 230 respondentų (atsako dažnis 79,4 proc.). Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudota IMB SPSS programos 20.0 versija. Hipotezės apie požymių priklausomybes tikrintos naudojant chi kvadrato kriterijų (χ2). Taikyti Mann-Whitney (U) arba Kruskal-Wallis kriterijai ir jų reikšmingumai p. Ryšiams nustatyti taikytas Spearmano koreliacijos koeficientas r, o įtakai nustatyti - daugianarė tiesinė regresija. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingas, kai p< 0,05. Rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 41,3 proc. (n=95) respondentų reikia didelių specifinių įgūdžių darbe, penktadalis (n=44) teigia, kad darbo reikalavimai yra dideli ir tik pusė respondentų (n=126) mano, kad sprendimų priėmimo laisvė yra vidutinė. 48,7 proc. gydytojų patiria vidutinį elgsenos stresą. Nustatytas somatinio streso ryšys su amžiumi (r=0,162, p=0,0,014), vaikų skaičiumi šeimoje (r=0,172, p=0,009) ir darbo stažu (r=0,168, p=0,011) p<0,05. Bendrą profesinį perdegimą patyrė kas trečias apklaustas gydytojas. Perdegimas darbe atsiranda dėl didelio darbo krūvio, kontrolės ir informacijos stokos, socialinio palaikymo trūkumo. Nustatyta, kad esat didesniam daro stažui prastėja fizinė (r=-0,361; p<0,001) ir bendra (r=-0,265; p<0,001) respondentų sveikatos būklė. Gydytojų subjektyviai sveikatai statistiškai reikšmingą vertę turi psichologinis stresas, profesinis perdegimas ir darbui specifinių įgūdžių poreikis. Išvados: Gydytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas atskleidė, kad gydytojų darbe reikia daug specifinių įgūdžių, keliami darbo reikalavimai yra per dideli ir per maža sprendimų autonomija. Socialinis funkcionavimas ir psichinė sveikata buvo prastesnė tų gydytojų, kurie dirbo naktimis. Nustatytos sąsajos (p<0,05) tarp gydytojų sveikatos ir psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių.
Research aim: to assess psychosocial work related factors and their relation to the subjective health of physicians who work in facility X Research tasks: 1. To assess psychosocial work environment related factors of physicians that work in facility X. 2. To assess and evaluate subjective health of physicians working in facility X. 3. To evaluate how psychosocial work related factors are linked to a subjective health assessment. Methodology: On 2017 received permission from the center of Bioethics (Number BEC – VS(M)- 50). From February 2018 to March 2018 an anonymous instantaneous epidemiological survey using standardized questionnaires was done for physician working in Raseiniai, Jonava, Kaišiadorys, Kėdainiai and Prienai hospitals. The survey sample – n = 230 respondents (reply rate 79,4 percent). The statistical analysis was done on SPSS 20.0 version. Hypotheses about symptom dependence were checked using chi square criteria (χ2). Mann- Whitney (U) or Kruskal-Wallis criteria and their significance p were applied. To assess dependence we used Spearman’s correlation coefficient r, and to assess the impact – polynomial tangent regression. The difference was presumed statistically significant when p<0,05. Survey results: The results were that 41,3 % (n=95) respondents require very high specific performance skills, one fifth of respondents (n=44) state that work performance skills are high, and only half of the respondents (n=126) think that their decision-making freedom is average. 48,7% of physicians experience average behavioral stress. A relation between somatic stress and age was established (r=0,162, p=0,0,014), as well as a relation between count of children in the family (r=0,172, p=0,009) and work experience (r=0,168, p=0,011), p<0,05. General professional burnout was experienced by a third of surveyed physicians. Burnout in workplace happens from a large workload, lack of control and information as well as lack of social support. It was established that a larger work experience causes physical (r= -0,361; p<0,001) and general (r= -0,265; p<0,001) health to worsen in surveyed respondents. Psychological stress, professional burnout and work specific skills are also statistically significant among the surveyed physicians. Research conclusion: Survey of effects from psychosocial work related factors among physicians showed that working as one requires many specific skills, requirements to do this job are too high and there is low autonomy in making decisions. Social function and mental health were observed to be worse in physicians who were working night shifts. There was a correlation (p<0,05) between a physicians’ health and psychosocial work related functions.