Hipoksijos/reoksigenacijos poveikis kardiolipino oksidacijai žmogaus inkstų ląstelių mitochondrijose

Darbo tikslas: Įvertinti hipoksijos bei hipoksijos/reoksigenacijos poveikį žmogaus inkstų ląstelių kardiolipino kiekybiniams pokyčiams ultraefektyviosios skysčių chromatografijos-masių spektrometrijos metodu. Darbo uždaviniai: Nustatyti dominuojančias kardiolipinų formas žmogaus inkstų ląstelėse. Įvertinti hipoksijos bei hipoksijos/reoksigenacijos in vitro poveikį žmogaus inkstų ląstelių dominuojančių kardiolipinų kiekybiniams pokyčiams. Tyrimo objektas: Kardiolipinai, išskirti iš žmogaus inkstų proksimalinių kanalėlių epitelinių ląstelių (RPTEC/TERT1). Metodai: RPTEC/TERT1 ląstelių kultivavimas ir persėjimas laminare naudojant joms pritaikytą terpę. 24 val. hipoksijos ir hipoksijos/reoksigenacijos eksperimentų atlikimas naudojant hipoksinę kamerą. Lipidų iš ląstelių išskyrimas modifikuotu Folch‘o metodu. Lipidų analizė gradientiniu atvirkštinių fazių ultraefektyviosios skysčių chromatografijos-masių spektrometrijos metodu (UPLC- MS). Rezultatai: UPLC-MS duomenys rodė statistiškai reikšmingą kardiolipinų su masėmis m/z 1474, m/z 1478, m/z 1476, m/z 1452, m/z 1454, m/z 1450, m/z 1426 bei m/z 1428 kiekio padidėjimą ląstelėse po 24 val. hipoksijos, lyginant su kontroline grupe, statistiškai reikšmingą kardiolipinų su masėmis m/z 1474, m/z 1478, m/z 1476, m/z 1448, m/z 1452, m/z 1454, m/z 1450 kiekio padidėjimą ląstelėse po 24 val. reoksigenacijos, lyginant su kontroline grupe bei statistiškai reikšmingą kardiolipinų su masėmis m/z 1474 ir m/z 1476 kiekio sumažėjimą ląstelėse po 24 val. reoksigenacijos lyginant su hipoksine grupe. Išvados: Pastebėta, kad žmogaus inkstų ląstelėse dominuoja kardiolipinas m/z 1426 ir m/z 1428, o mažiausiai aptinkama kardiolipino m/z 1474 ir kardiolipino m/z 1478. Nustatyta, kad 24 val. hipoksija bei 24 val. reoksigenacija lemia reikšmingą žmogaus inkstų ląstelėse esančių dominuojančių kardiolipinų kiekio didėjimą.

The aim of the investigation: To evaluate the effect of hypoxia and hypoxia/reoxygenation to the quantitative changes of human renal cell cardiolipins’ utilising the method of ultra-effective liquid chromatography-mass spectrometry. Objectives: To identify predominant forms of cardiolipins in human kidney cells. To evaluate the in vitro effect of hypoxia and hypoxia/reoxygenation to the quantitative changes of the dominating cardiolipins in human renal cells. The object of the investigation: Cardiolipins, derived from renal proximal tubule epithelial cells (RPTEC/TERT1). Methods: RPTEC/TERT1 cell cultivation and transplantation in a safety cabinet laminar utilising cell-adapted medium. Performance of 24 h. hypoxia and hypoxia/reoxygenation experiments using an hypoxic camera. Lipid extraction by a modified Folch method. Lipid sample analysis by the method of reverse-phase gradient ultraeffective liquid chromatography-mass spectrometry (UPLC-MS). Results: UPLC-MS data shows a statistically significant increase in the content of cardiolipins with a mass of m/z 1474, m/z 1478, m/z 1476, m/z 1452, m/z 1454, m/z 1450, m/z 1426 and m/z 1428 after 24 h. hypoxia, compared to the control group, statistically significant increase in the levels of cardiolipins with a mass of m/z 1474, m/z 1478, m/z 1476, m/z 1448, m/z 1452, m/z 1454, m/z 1450 after 24 h. reoxygenation, compared to the control group and a statistically significant decrease in the levels of cardiolipins with a mass of m/z 1474 and m/z 1476 after 24 h. reoxygenation compared to the hypoxic group. Conclusions: Cardiolipin m/z 1426 and m/z 1428 were found to be predominant in human kidney cells, while cardiolipin m/z 1474 and cardiolipin m/z 1478 were the least abundant. It has been shown, that 24 h. of hypoxia and 24 h. of reoxygenation lead to a significant increase in the levels of dominant cardiolipins in human kidney cells.