Kačių cholangiohepatitas
Vitkovskaja, Violeta |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: išnagrinėti kačių sergamumą cholangiohepatitu, nustatyti klinikinius požymius, diagnozavimo ir gydymo metodus. Rezultatai ir išvados: Tyrimas atliktas vienoje Vilniaus „X” smulkių gyvūnų klinikoje. Šioje klinikoje per du metus, nuo 2012 m. sausio 01 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., gydyta 1214 kačių, 262 iš jų sirgo virškinimo sistemos ligomis, 25-ioms buvo diagnozuotas cholangiohepatitas (9,54 proc. virškinimo sistemos susirgimų). Cholangiohepatitu patinų sirgo vienu atveju daugiau negu patelių (52 proc.). Nustatyta, kad daugiausia sirgo mišrios veislės katės (84 proc.), o tarp grynaveislių kačių – dažniau Siamo veislės katės (8 proc.). Iš visų 25 gydytų kačių, daugiausiai sirgo >5 – 10 metų (40 proc.), mažiausiai iki 1 metų amžiaus katės (16 proc.). Nustatyti dažniausi klinikiniai požymiai: apetito sumažėjimas (72 proc.), gelta (68 proc.) ir vėmimas (52 proc.). Nustatytos padidėjusios alaninaminotransferazės (383,06 ± 76,18 (U/l)), aspartatamintransferazės (325,02 ± 87,75 (U/l)) ir bilirubino (114,19 ± 14,98 (µmol/l)) vidurkių reikšmės, nurodančios hepatobiliarinės sistemos pažeidimą (p<0,05). Neutrofilija nustatyta 60 proc. cholangiohepatitu sirgusių kačių, tai reiškia, kad galėjo vystytis bakterinė infekcija. Daliai sirgusių kačių buvo nustatyta nežymi mažakraujystė: eritrocitų skaičius buvo sumažėjęs 20 proc., hematokritas – 16 proc. bei hemoglobinas – 24 proc. kačių. Dėl skysčių susikaupimo pilvo ertmėje 4 katėms rentgenologinis tyrimas buvo neinformatyvus vertinant kepenų būklę. Ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai buvo nustatomi tulžies pūslės ir tulžies latakų pokyčiai, kurie neretai buvo praplatėję, nevienodo echogeniškumo kepenų parenchima. Gydymui dažniausiai buvo naudojami: intraveninė skysčių terapija – 80 proc., antibiotikai ir SVNU – 72 proc. bei vitaminai ir mineralai – 64 proc. sirgusių kačių.
The aim of this work is to examine the incidence of feline cholangiohepatitis, it's clinical signs, diagnosis and treatment methods. Resultsand conclusions: The study was conducted in a small animal clinic „X”. Within two years from 2012 01 January to 2013 31 December 1214 cats were treated in this clinic, 262 of them had digestive system diseases, 25 were diagnosed cholangiohepatitis (9,54 percent digestive system diseases). Males had one case of cholangiohepatitis more (52 percent) than females. It was found that in most cases mixed breed cats had cholangiohepatitis (84 percent). Between purebred cats the Siamese had the most cases of cholangiohepatitis (8 percent). Of the 25 treated cats, most of whom had >5 - 10 years (40 percent.), least up to1 year old cat (16 percent.). Identified most common clinical signs: loss of appetite (72 percent), jaundice (68 percent) and vomiting (52 percent). Increases in alanine transaminase (383,06 ± 76,18 (U/l)), aspartatamintransferases (325,02 ± 87,75 (U/l)) and bilirubin (114,19 ± 14,98 (µmol/l)) average values indicating hepatobiliary system damage. Neutrophilia 60 percent of cholangiohepatitis suffered cats, which means that they were able to develop a bacterial infection. Part of sick cats were diagnosed with slightly anemia: erythrocyte number was down by 20 percent, hematocrit - 16 percent and hemoglobin - 24 percent of cats. Due to fluid accumulation in the abdominal cavity 4 cats of whom had radiographs weren on interpretable assessing the condition of the liver. In time of ultrasound examination were mostly determined gallbladder and bile duct changes that were often widened and unequal echogenicity of liver parenchyma. For sick cats treatment most commonly used methods were: intravenous fluid therapy - 80 percent, antibiotics and SAIDs - 72 percent also vitamins and minerals - 64 percent.