Ūmaus nugaros apatinės dalies skausmo gydymas skubios pagalbos skyriuje
Bučaitė, Akvilė |
Recenzentas / Reviewer |
Akvilė Bučaitė Ūmaus nugaros apatinės dalies skausmo gydymas skubios pagalbos skyriuje Darbo tikslas. Išanalizuoti literatūrą apie apatinės nugaros dalies ūmaus skausmo gydymą skubios pagalbos skyriuje. Uždaviniai. Apžvelgti dažniausiai taikomus medikamentinius gydymo metodus ūmiam nugaros apatinės dalies skausmui, skubios pagalbos skyriuje. Nustatyti gydymo metodų efektyvumą. Įvertinti adjuvantų ir nemedikamentinių priemonių panaudojimo naudą gydant apatinės nugaros dalies ūminį skausmą. Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta 2024 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais naudojantis „PubMed“ ir „Web of Science“ duomenų bazėmis. Taikant atitinkamus raktinius žodžius bei paieškos filtrus iš viso buvo rasta 330 publikacijų, iš kurių, įvertinus pagal atrankos kriterijus, galutinei analizei atrinkta 17 mokslinių straipsnių. Tyrimo rezultatai. Ūminio apatinės nugaros dalies skausmo gydymui efektyviausi yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tuo tarpu paracetamolio ir opioidų veiksmingumas yra ribotas, o šalutinių poveikių rizika didelė. Raumenų relaksantai ir benzodiazepinai nerekomenduojami naudoti ūminio apatinės nugaros dalies skausmo gydyme. Nemedikamentinės priemonės – kineziterapija, šilumos terapija, masažas ir akupunktūra – efektyviai malšina skausmą, gerina funkciją ir yra saugios priemonės, todėl jas rekomenduojama naudoti derinant su farmakologiniu gydymu. Išvados. Skubios pagalbos skyriuje ūminis apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kurių efektyvumas patvirtintas remiantis Roland-Morris negalios klausimynu. Adjuvantų (benzodiazepinų ar miorelaksantų) skyrimas nepagerina gydymo rezultatų. Nemedikamentinės gydymo priemonės (kinezeterapija, akupunktūra) efektyviai malšina skausmą ir gerina pacientų funkcinę būklę. Rekomendacijos. Pirmo pasirinkimo vaistais turėtų išlikti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, diklofenakas, ketorolakas). Ūminiam apatinės nugaros dalies skausmo gydymui rekomenduojamas medikamentinių ir nemedikamentinių priemonių derinys. Nemedikamentinės priemonės (pvz., akupunktūra) turėtų būti plačiau taikomos skubios pagalbos skyriuose.
Akvilė Bučaitė Management of acute lower back pain in the emergency department Aim of the study. To analyse treatment strategies used in emergency departments for acute lower back pain. Objectives. To examine pharmacological treatment methods commonly used for acute lower back pain in the emergency department. To evaluate the effectiveness of these treatment methods. To assess the benefit of adjuvant and non-pharmacological therapies in treating acute lower back pain. Methods. A literature search was conducted from November to December 2024 using the databases PubMed and Web of Science. Applying relevant keywords and search filters, a total of 330 publications were identified. After screening according to inclusion criteria, 17 scientific articles were selected for final analysis. Results. Nonsteroidal anti-inflammatory drugs such as ibuprofen, diclofenac, and ketorolac are the most effective and commonly recommended pharmacological agents for treating acute lower back pain in the emergency department. Paracetamol and opioids have limited effectiveness and carry significant risks of adverse effects. Muscle relaxants and benzodiazepines are not recommended due to insufficient evidence of effectiveness and a high risk of adverse effects. Non-pharmacological approaches, including physical therapy, heat therapy, massage, and acupuncture, effectively reduce pain, improve function, and are safe alternatives that can decrease the need for medication. Conclusions. In the emergency department, acute lower back pain is most commonly treated with nonsteroidal anti-inflammatory drugs, whose efficacy is supported by the Roland-Morris Disability Questionnaire. The addition of adjuvant medications (benzodiazepines or muscle relaxants) does not improve treatment outcomes. Non-pharmacological interventions (physiotherapy, acupuncture) effectively relieve pain and improve patients' functional status. Recommendations. Nonsteroidal anti-inflammatory drugs (ibuprofen, diclofenac, ketorolac) should continue as the preferred pharmacological treatment. Nonpharmacological treatments should be encouraged and integrated into emergency care protocols to reduce medication dependency and improve patient outcomes.