Kaimo ir miesto dauginio ligotumo pacientų gydymo našta
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Erika Taujenytė. Kaimo ir miesto dauginio ligotumo pacientų gydymo našta Tikslas. Nustatyti dauginio ligotumo pacientų gydymo naštą kaime ir mieste. Uždaviniai: 1. Įvertinti gydymo naštos sociodemografinių veiksnių įtaką dauginio ligotumo pacientams kaime ir mieste. 2. Nustatyti gydymo naštos faktorių pasiskirstymą kaime ir mieste. 3. Palyginti kaimo ir miesto poliligotų pacientų gydymo naštos lygį. Metodai ir tyrimo dalyviai. Biomedicininiam kiekybiniam tyrimui atrinkti 498 pacientai, dalyvavę projekte „Daugybinėmis lėtinėmis ligomis sergančiųjų sveikatos priežiūros gerinimas ir ankstyvas lėtinių ligų bei jų komplikacijų išsiaiškinimas taikant TELELISPA modelį“. Projekte dalyvavo pacientai iš LSMUL Kauno klinikos, Šeimos medicinos klinika, VšĮ Šiaulių centro poliklinika, VšĮ Babtų šeimos medicinos centras, VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, UAB Saulės šeimos medicinos centras bei UAB ,,Ars Medica‘‘. Respondentai turėjo dvi ir daugiau lėtines ligas, iš kurių viena buvo arterinė hipertenzija, atsakė į MTBQ poliligotumo gydymo naštos klausimyną. Duomenys analizuoti naudojantis „IBM SPSS Statistics 27.0“ bei ,,Microsoft Excel‘‘ programomis. Statistinei analizei naudoti Stjudento T ir (2) požymių homogeniškumo kriterijai, vienfaktorinė dispersinė analizė bei Pirsono koreliacijos koeficientas. Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo atitinka p<0,05. Tyrimo rezultatai. Iš 498 dauginio ligotumo pacientų: 381 (76,5 %) iš miesto ir 117 (23,5 %) iš kaimo. Mieste gyvenančių pacientų amžiaus vidurkis buvo 65,38 ± 9,5, o kaime gyvenančių 64,29 ± 8,8. Mieste gyvenantys pacientai turi aukštesnį išsilavinimą (p < 0,001) ir buvo dažniau dirbantys nei kaimo gyventojai (p = 0,016). Kaimo pacientai dažniau rūkė (p = 0,012), tarp alkoholio vartojimo skirtumų nebuvo (0,096). Kaimo dauginio ligotumo pacientai atžymėjo, kad sunku laikytis reguliaraus medikamentų vartojimo rėžimo (p = 0,041), derinti bei planuoti konsultacijas ar vizitus pas gydytoją (p < 0,001), sudėtinga lankyti pas skirtingus sveikatos priežiūros specialistus (p < 0,001) bei dalyvauti konsultacijose pas gydytojus (p < 0,001), sekti ir stebėti savo būklę (p = 0,045) bei sunkiau laikytis sveikos gyvensenos principų (p < 0,001). Miesto dauginio poliligotumo pacientai buvo sunkiau gauti pagalbą iš bendruomenės (kineziterapeuto, slaugytojo, socialinio darbuotojo paslaugos ir kt.) nei kaimo gyventojams (p = 0,042). Remiantis MTBQ poliligotumo gydymo naštos klausimyno duomenimis didesnę gydymo naštą patiria kaimo vietovėse gyvenantys dauginio ligotumo pacientai nei miesto (p = 0,005). Išvados. 1. Didesnė gydymo našta kaimo dauginio ligotumo pacientams buvo susijusi su žemesniu išsilavinimu ir respondentų užimtumu, bei žalingais įpročiais – rūkymu. 2. Kaimo gyventojai dažniau patiria sunkumų su reguliariu medikamentų vartojimu, savo sveikatos būklės stebėjimu, vizitų ir konsultacijų derinimu pas sveikatos priežiūros specialistus, lankymusi pas skirtingus gydytojus bei dalyvavimą konsultacijose pas sveikatos priežiūros gydytoją. Miesto dažniau patiria sunkumų gaunant pagalbą iš bendruomenės. 3. Kaimo dauginio ligotumo pacientai patiria sunkesnę gydymo naštą nei miesto pacientai.
Erika Taujenytė. The treatment burden of multimorbidity patients in rural and urban areas. Aim. To determine the treatment burden of patients with multiple diseases in rural and urban areas. Objectives. 1. To assess the impact of socio-demographic factors on the treatment burden of patients with multiple illnesses in rural and urban areas. 2. To determine the distribution of treatment burden factors in rural and urban areas. 3. To compare the treatment burden level of the multimorbidity patients in rural and urban areas. Subjects and methods. 498 patients were selected for the biomedical quantitative study in the project "Improving the care of patients with multiple chronic diseases and early detection of chronic diseases and their complications using the TELELISPA model". The project involved patients from LSMUL Kaunas Clinics, Family Medicine Clinic, VšĮ Šiauliai Centre Polyclinic, VšĮ Babtai Family Medical Centre, VšĮ Kelme District Primary Health Care Centre, UAB Saulės Family Medical Centre and UAB Ars Medica''. The respondents had two or more chronic diseases, one of which was arterial hypertension, and answered the MTBQ treatment burden questionnaire. Data was analysed using IBM SPSS Statistics 27.0 and Microsoft Excel. Statistical analyses were performed using Student's T and (2) homogeneity of traits, univariate analysis of variance and Pearson correlation coefficient. Differences between results were considered statistically significant when the calculated significance level was p<0,05. Results. Of the 498 patients with multiple morbidity, 381 (76.5%) were from urban areas and 117 (23.5%) from rural areas. The mean age was 65.38 ± 9.5 for urban and 64.29 ± 8.8 for rural patients. Patients living in urban areas had a higher level of education (p < 0.001) and were more likely to be employed than those living in rural areas (p = 0.016). Rural patients were more likely to smoke (p = 0.012) and to use alcohol with the same frequency (0.096). Rural multimorbidity patients reported difficulties in adhering to a regular medication regimen (p = 0.041), in coordinating and scheduling consultations or doctor's visits (p < 0.001), in seeing different health care professionals (p < 0.001) and in attending consultations with doctors (p < 0.001), in tracking and monitoring their condition (p = 0.045), and in following healthy lifestyle principles (p < 0.001). Urban multimorbidity patients had more difficulty getting help from the community (physiotherapist, nurse, social worker, etc.) than rural residents (p = 0.042). According to the MTBQ poly-illness treatment burden questionnaire, multimorbidity patients living in rural areas had a higher treatment burden than urban patients (p = 0.005). Conclusions. 1. Higher treatment burden in rural comorbidity patients was associated with lower education and employment status of the respondents, as well as harmful habits such as smoking. 2. Rural residents were more likely to have difficulties with taking regular medication, monitoring their health status, coordinating visits and consultations with health care professionals, seeing different doctors and attending consultations with a health care practitioner. Urban people are more likely to experience difficulties in getting help from the community. 3. Rural multimorbidity patients have a heavier treatment burden than urban patients.