The evaluation of blood parameters and clinically significant signs for dogs with hepatitis
Langer, Fenke Antje Charlotte Margarethe |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Canine hepatitis is a common disease that is either acute and regenerative or develops into a chronic form with fibrosis and, therefore, loss of hepatic function. The objectives of this study were to investigate signalment, clinical signs and significant blood parameters of dogs with hepatitis and to determine changes over the course of disease. A retrospective study was performed with 29 dogs from Lithuania that were diagnosed with hepatitis between August 2011 and March 2021. The diagnosis was made according to clinical signs and increased liver enzymes – no biopsies were taken. Signalment, clinical signs, and biochemical and hematological parameters were compared to search for correlations or significant differences. The average age at diagnosis was 9,9 years. Additionally, a female predisposition (58,6%) was found. The most frequent clinical signs were depression (65,5%) and decreased appetite (62,1%), followed by polyuria/polydipsia (31,0%) and vomiting (27,6%). Alanine aminotransferase and alkaline phosphatase were the most frequently elevated blood parameters, while one-fourth of the dogs presented with anemia and thrombocytopenia. There was a significant, positive moderate correlation between alanine aminotransferase and alkaline phosphatase (r=0,460; P<0,05). Initial alanine aminotransferase measurements were compared to a second measurement at least 1 month after the first visit (n=15). No significant correlation was detected, although there was a significant average difference between the two measurements (t14=2,233, P<0,05). Study results suggest that clinical signs and blood parameters cannot be used to determine the progress of canine hepatitis.
Šunų hepatitas yra dažna liga. Ji gali būti ūmi arba atsinaujinanti ir pereinanti į lėtinę formą su fibroze ir sutrikusia kepenų funkcija. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti hepatitu sergančių šunų simptomus, klinikinius požymius ir reikšmingus kraujo biocheminius rodiklius bei nustatyti jų pokyčius ligos eigoje. Retrospektyviame tyrime dalyvavo 29 šunys iš Lietuvos, kuriems 2011 m. rugpjūčio – 2021 m. kovo mėn. buvo diagnozuotas hepatitas. Diagnozė nustatyta pagal klinikinius požymius ir padidėjusį kepenų fermentų kiekį, bet biopsija neatlikta. Koreliacijos arba reikšmingi skirtumai buvo ieškomi, vertinant simptomus, klinikinius požymius ir biocheminius bei hematologinius rodiklius. Vidutinis diagnozės nustatymo amžius buvo 9,9 metų. Iš visų atvejų didesnis sergamumas nustatytas patelėms (58,6%). Dažniausi klinikiniai požymiai buvo depresija (65,5%) ir sumažėjęs apetitas (62,1%), po to sekė poliurija/polidipsija (31,0%) ir vėmimas (27,6%). Dažniausiai buvo nustatomi padidėję alanino aminotransferazės ir šarminės fosfatazės kiekiai; ketvirtadalis šunų sirgo anemija ir trombocitopenija. Tarp alanino aminotransferazės ir šarminės fosfatazės nustatyta reikšminga teigiama vidutinė koreliacija (r=0,460; P<0,05). Pradiniai alanino aminotransferazės duomenys buvo lyginami su antrojo vertinimo duomenimis, praėjus mažiausiai 1 mėnesiui po pirmojo apsilankymo (n=15). Reikšminga koreliacija nenustatyta, nors tarp dviejų vertinimų buvo reikšmingas vidutinis skirtumas (t14=2,233, P<0,05). Tyrimo rezultatai rodo, kad klinikiniai požymiai ir kraujo rodikliai negali būti naudojami, prognozuojant šunų hepatito eigą.