Options
Kiaulaičių ir kastratų penėjimosi ir mėsinių savybių tyrimas
Skvarnavičiūtė, Vaida |
Kvietkutė, Nijolė |
Vaičiulaitienė, Ona | Recenzentas / Reviewer |
Maksvytienė, Irena | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Juškienė, Violeta | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Kauzonienė, Ilona | Komisijos narys / Committee Member |
Kvietkutė, Nijolė | Komisijos narys / Committee Member |
Černauskienė, Janina | Komisijos narys / Committee Member |
Januškevičius, Algirdas | Komisijos narys / Committee Member |
Miceikienė, Ilona | Komisijos narys / Committee Member |
Jukna, Vigilijus | Komisijos narys / Committee Member |
Gružauskas, Romas | Komisijos narys / Committee Member |
Juozaitienė, Vida | Komisijos narys / Committee Member |
Mokslinių tyrimų duomenimis, mėsos kokybei įtaką daro daugelis veiksnių: amžius, jautrumas stresui, veislė ir lytis. Tai genetinių veiksnių visuma, lemianti kiaulių mėsos morfologines, fizikines, chemines, biochemines ir technologines savybes. Nors daugumoje šalių tradiciškai mėsai auginami kuiliukai kastruojami, dėl gyvūnų gerovės reikalavimų kuiliukų kastravimas Europos Sąjungos šalyse yra uždraustas. Sumažėjus skerdžiamų pramoninių hibridų riebumui tiek užsienio šalyse, tiek ir Lietuvoje, lyties įtaka skerdenų kokybei sumažėjo, bet didėjant skerdžiamų kiaulių svoriui, lyties įtaka vėl didėja. Be to, tam tikrą skerdžiamų kiaulių dalį sudaro ir kiek riebesnių motininių veislių ar mažiau selekcionuotų vietinių veislių kiaulės ir įvairūs jų mišrūnai bei hibridai. Net mėsai neauginant nekastruotų kuiliukų įvairių genotipų kiaulaičių ir kastratų skerdenų kokybė gali ženkliai skirtis. Darbo tikslas: įvertinti kiaulaičių ir kastratų penėjimosi ir mėsines savybes bei nustatyti pagrindinius jų skirtumus. Darbo uždaviniai: 1. Kontrolinio penėjimo metu įvertinti skirtingų veislių kiaulaičių ir kastratų penėjimosi intensyvumą. 2. Kontrolinio skerdimo metu įvertinti skirtingų veislių kiaulaičių ir kastratų skerdenų mėsingumo rodiklius. 3. Palyginamuoju įvertinimu nustatyti kiaulaičių ir kastratų produktyvumo skirtumus. Apibendrinus tyrimų duomenis galima padaryti sekančias išvadas: 1. Įvertinus penėjimosi savybes, didžiausi brendimo greičio skirtumai tarp lyčių nustatyti Pjetrėnų veislėje, kur kastratai 100 kg pasiekė 16,75 d. greičiau negu kiaulaitės (p<0,05), o priesvorio per parą bei pašaro sąnaudų – Lietuvos baltųjų, kurių kastratai priaugo 62,0 g daugiau ir sunaudojo 0,11 p.v. mažiau negu kiaulaitės (p<0,05). 2. Didžiausi mėsinių savybių rodiklių skirtumai tarp lyčių nustatyti Pjetrėnų veislėje: kiaulaičių lašiniai buvo 5,65 mm plonesni (p<0,05), ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas 2,61 cm², o kumpio svoris 0,12 kg didesni negu kastratų (duomenys statistiškai nepatikimi). 3. Apibendrinti visų veislių kastratų penėjimosi rezultatai buvo geresni negu kiaulaičių. Jie 100 kg pasiekė 5,4 d. greičiau, per parą priaugo 38,94 g daugiau ir sunaudojo 0,02 p.v. mažiau (duomenys statistiškai nepatikimi). 4. Apibendrinti visų veislių kiaulaičių mėsinių savybių rezultatai buvo geresni negu kastratų: skerdenos puselės 0,15 cm ilgesnės, lašiniai 1,96 mm plonesni, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas 0,25 cm² ir kumpio svoris 0,04 kg didesni negu kastratų (duomenys statistiškai nepatikimi).
The main requirements of modern pig production are high productivity of pigs, high quality of meat with biological value and good fattening and carcass traits. Various factors have impact on meat quality: age, sensitivity to stress, breed and gender.
The aim: To evaluate the fattening of gilts and geldings, and their carcass traits, and to identify key differences between these two groups.
Objectives: 1. To evaluate the fattening intensity of different breeds gilts and geldings. 2. To determine the meat succulence rates of different breeds gilts and geldings. 3. To determine productivity differences between gilts and geldings by comparative assesment.
The work was carried out at the State Pig Breeding Station, Baisiogala in 2009-2010. Control period - from 30 to 90 kg (maximum 95 kg). At the end of the monitoring period, i.e. the fattening properties of pigs at 90 kg before the control slaughter were assessed for these indicators: age at 100 kg of live weight (days), average daily gain in g, and feed costs for Mr. V. 1 kg of gain.
During control slaughter, the carcass meat quality assessment was carried out from the left carcass halves after 24 hours of slaughtering, carcass after chilling at 0 - 4 ° C temperature. These meat quality parameters has been evaluated: the length of carcass halves in cm, the area of cross-sectional loin muscle in cm2, the thickness of back fat behind the last rib in mm, ham weight in kg.
The data was processed using the Windows operating system Excel spreadsheet. The arithmetic mean (X), the error (m) and the coefficient variation (CV) of the arithmetic mean was calculated. The confidence (P) was determined using Student test. Data were considered statistically reliable at p <0.05, but not significant at p <0.05.
The analysis of fattening performance showed the highest maturation ratio differences between the genders in the Pietrain breed, where the eunuch reached 100 kg, 16.75 days faster (P <0.05) than gilts. The maximum difference of the average daily gain and feed costs ratios, was found between the genders of the Lithuanian White breed, where the eunuch a gained 62.0 g more weight and used 0.11 p.v less feed than gilts during the day.
The evaluation of meat characteristics showed the highest differences of the carcass halves length between the sexes of Landrace breed, where carcass halves of gilt were 0,52 cm longer than that of geldings (data was not significant). The back fat thickness at the last rib of Pietrain breed gilts was 5.65 mm less (P <0.05) and cross-sectional area of loin muscle – 2.61 cm higher than of geldings (data not significant). Significant differences of ham weight between the sexes, among the breeds evaluated, were not detected.
In general, the fattening results of all breeds eunuchs were better than of gilts. Geldings 100 kg reach was in 5.4 days faster, the gain of weight was 38.94 g/day faster and feed costs was 0.02 kg lower than of gilts (data was not significant). However, the calculated rates of meat quality were better of gilts: the carcass halves were 0.15 cm (0.16%) longer, the thickness of fat at the last rib 1.96 mm (12.53%) thinner, the cross-sectional area of loin muscle was 0.25 cm2 (0.62%) bigger and ham weight 0.04 kg (0.34%) higher than of geldings.
Finally, our research findings allow making these conclusions: 1. The assessment of fattening properties of pigs showed the higher maturation rate difference between the genders of the Pietrain breed, where eunuchs reached 100 kg in 16.75 faster than gilts (P <0.05), and daily gain and feed efficiency – of Lithuanian White breed, where eunuchs gained 62.0 g more weight and used 0.11 p.v less feed than gilts (P <0.05). 2. The major differences of rates of meat quality indicators were determined for the Pietrain breed: the fat layer of gilts was 5.65 mm thinner (P <0.05), the cross -sectional area of loin muscle and ham weight were 2.61 cm² and 0.12 kg higher than of geldings, respectively (data statistically unreliable). 3. In general, the fattening results of all breeds eunuchs were better than of. They reached 100 kg in 5.4 days faster, gained 38.94 g more weight and consumed 0.02 less of feed than gilts (data statistically unreliable). 4. The meat quality results of all breeds gilts were better than of geldings: carcass halves were 0.15 cm longer, fat layer was 1.96 mm thinner, the cross-sectional area of loin muscle 0.25 cm ² bigger and ham weight 0.04 kg greater than of geldings (data statistically unreliable).