Salmoneliozės paplitimas Klaipėdos apskrityje

Darbo tikslas. Išanalizuoti salmoneliozės paplitimą Klaipėdos apskrityje. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti salmoneliozės sukėlėjus ir jų plitimo būdus. 2. Surinkti duomenis epidemiologinių tyrimų palyginimų analizei Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse. 3. Atlikti salmoneliozės paplitimo Klaipėdos apskrityje statistinį tyrimą. 4. Pateikti rekomendacijas salmoneliozės paplitimui mažinti. Darbo metodai. Tam, kad, pasiekti užsibrėžtą tikslą, turėjo būti panaudoti įvairūs moksliniai metodai: literatūros analizės metodo pagalba analizuojami norminiai teisės aktai, įvairių mokslininkų straipsniai ir publikacijos, sisteminami tyrimo metu gauti duomenys, pasitelkiant lyginimo metodą lyginama informacija, duomenys. Taikant statistinį metodą per trumpą laiką ir su nedidelėmis lėšų sąnaudomis galima atlikti statistinę surinktų duomenų analizę. Vėliau gauti duomenys apibendrinimo metodo dėka buvo apibendrinami, apdorojant gautus duomenis taikytas analizės metodas. Maistinių zoonozių sukėlėjai (salmonelės, kampilobakterijos ir kt.) gana plačiai paplitę žmonių, gyvulių, paukščių tarpe ir daro didelę žalą žmonių bei gyvūnų sveikatingumui, sukeldami ženklius ekonominius nuostolius gyvulių ir paukščių augintojams. Žmonės zoonozėmis užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, mėsą, kiaušinius bei technologiškai ruošiant maisto produktus. Nežiūrint naujausių mokslo pasiekimų, maistinių zoonozių diagnostika problematiška, bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai ilgai užtrunka, nėra efektyvių kovos bei profilaktikos priemonių. Per pastarąjį dešimtmetį antibiotikų ir susilpnintų vakcinų naudojimas gyvūnų infekcinių ligų gydymui ir prevencijai buvo kritikuojamas dėl patogenų prisitaikymo antibiotikams ir jų likučio maisto produktuose, nes jie nėra priimtini žmonių maistui. Nepaisant maisto gamybos technologijų tobulinimo, tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo, didesnio visuomenės higieninio išprusimo, sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis, plintančiomis per maistą, vandenį bei aplinką, visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, yra vis dar aktualus. Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama 10-15 tūkstančių ūminių žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejų. Iš jų 20-30 proc. šigeliozės, 15-20 proc. salmoneliozės. Apie 40-50 proc. ūmių žarnyno infekcijų etiologija lieka neišaiškinta. Lietuvos gyventojų sergamumą šiomis ligomis lemia nepatikima maisto ir geriamojo vandens kokybė, užteršta patogeniniais mikroorganizmais, užterštos žalios mėsos bei paukštienos tiekimas į prekybos tinklą, viešojo maitinimo ir vaikų ugdymo įstaigas, taip pat menkas gyventojų higieninis išprusimas, silpni higienos įgūdžiai. Tyrimo problema: Lietuvai esant visateise Europos Sąjungos (ES) nare, pravartu būtų įvertinti vieną iš svarbesnių šalies gyventojų sveikatos problemų ir, pasinaudojant sukaupta savo ir tarptautine patirtimi, siekti efektyviau šias problemas spręsti. Darbo tikslas - išanalizuoti salmoneliozės paplitimą Klaipėdos apskrityje. Darbo uždaviniai: Išsiaiškinti salmoneliozės sukėlėjus ir jų plitimo būdus. Surinkti duomenis epidemiologinių tyrimų palyginimų analizei Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse. Atlikti salmoneliozės paplitimo Klaipėdos apskrityje statistinį tyrimą. Pateikti rekomendacijas salmoneliozės paplitimui mažinti. Tyrimo rezultatai ir išvados: Salmonelės pasižymi dideliu serotipų polivalentiškumu. Ligos sukėlėjai plačiai cirkuliuoja laukinių, o ypač graužikų ir naminių gyvūnų populiacijoje, per kurią gali užsikrėsti ir žmogus. Pagrindinis salmoneliozės plitimo būdas yra žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos, užterštos salmonelėmis paukštienos, kiaušinių, jautienos, kiaulienos, pieno ir jų produktų, vandens, vaisių bei daržovių vartojimas, kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose, darbuotojų asmens higienos stoka. Prevenciniai kovos būdai su salmonelioze yra gana sudėtingi ir reikalauja plataus spektro priemonių, pradedant nuo sveikų gyvūnų bandų išlaikymo iki švaraus maisto paruošimo. Salmoneliozės epidemiologinio tyrimo duomenų analizė rodo, kad pastaruoju laikotarpiu sergamumo rodikliai nemažėja. Praėjusiais metais sergamumas salmonelioze Lietuvoje buvo 5,3 atvejo/10 000 gyventojų. Klaipėdos apskrityje buvo 4,54 atvejai/10 000 gyventojų, Panevėžio apskrityje sergamumas salmonelioze siekė 7 atvejus/10 000 gyventojų. Mažiausiai Kauno apskrityje - 1,49 atvejo/10 000 gyventojų. Naujausiais duomenimis, visoje Europos Sąjungoje susirgimų bendromis žmonėms ir gyvūnams ligomis nemažėja. Salmoneliozė pastaruoju metu dažnėja dėl maisto rinkos globalizacijos, aktyvėjančio turizmo, padidėjusios pusgaminių, kulinarinių ir kitų paruoštų ar iš dalies paruoštų produktų paklausos ir naujų zoonozių atsiradimo. Klaipėdos apskrities VMVT laboratorijoje per 2007 metus iš viso buvo atlikti 1838 mėginiai, iš jų 18 buvo teigiami salmonelės užkrato atvejai. 2008 metais atlikti 2329 mėginiai ir net 47 mėginiuose buvo rasta salmonelių. 2009 metais salmonelėmis užkrėstų mėginių nustatyta 19 iš imtų 1517 mėginių. Mažiausias teigiamų salmonelės atvejų skaičius (5) nustatytas 2010 metais.

Food-borne zoonotic agents (salmonellae, campilobacteria and other) are quite widespread among people, animals, birds and do huge harm to healthiness of people and animals by causing significant economic losses to animal and bird breeders. People become infected with zoonoses when they use milk, meat, eggs of infected animals and when preparing food technologically. Notwithstanding the newest scientific achievements, diagnostics of the food-borne zoonoses is problematic, bacteriological and serological tests take a long time, there are no effective tactical and preventive measures. During the last decade use of antibiotics and attenuated vaccines for treatment and prevention of infectious animal diseases was criticized for pathogen adaptation to antibiotics and for their residues in food as they are not acceptable for human food. Despite development of food preparation technologies, improvement of quality of the supplied drinking water, bigger public awareness of hygiene, morbidity of acute intestinal infections which are spread through food, water and environment is still relevant in the whole world, also in Lithuania. According to the data of the state register of communicable diseases, 10-15 thousand cases of acute intestinal communicable diseases are registered in Lithuania every year. 20-30% of them are of shigellosis, 15-20% of salmonella. Etiology of about 40-50% of acute intestinal infections remains unclear. Morbidity of these diseases of the population of Lithuania is determined by unreliable quality of food and drinking water which is contaminated by pathogenic microorganisms, supply of contaminated raw meat and poultry to the trade network, public catering and children education institutions, also poor inhabitants’ awareness of hygiene, weak hygiene skills. Problem of research: as Lithuania is a full member of the European Union (EU), it would be useful to evaluate one of the most important health problems of the inhabitants of the country and to seek more effective solutions of these problems by using our and international accumulated experience. Purpose of work – to analyze the prevalence of salmonella in Klaipėda county. Tasks of work: To find out what the agents of salmonella are and ways how they are spread. To gather data for analysis of comparisons of epidemiological research in Lithuania and countries of the European Union. To perform statistical investigation of the prevalence of salmonella in Klaipėda county. To present recommendations how to reduce the prevalence of salmonella. Results and conclusions of research: Salmonellae are characterized by large polyvalence of serotypes. Agents of the disease are widespread in the population of wild animals, especially of rodents, and domestic animals, through which a human being can also become infected. The main way salmonella is spread is the use of raw or insufficiently heat-treated, with salmonellae infected poultry, eggs, beef, pork, milk and their products, water, fruit and vegetable, cross-contamination of food in the places of handling, lack of personal hygiene of workers. Preventive ways of fight against salmonella are quite complicated and require a broad spectrum of measures, starting with maintenance of herds of healthy animals and finishing with clean food preparation. Analysis of the data of epidemiological research of salmonella shows that morbidity indicators have not decreased recently. Last year morbidity of salmonella was 5,3 cases per 10 000 inhabitants in Lithuania. There were 4,54 cases per 10 000 inhabitants in Klaipėda county, morbidity of salmonella reached 7 cases per 10 000 inhabitants in Panevėžys county. The lowest morbidity was in Kaunas district – 1,49 cases per 10 000 inhabitants. According to the newest data, morbidity of diseases common for people and animals is not decreasing in the whole European Union. Cases of salmonella occur more and more often because of globalization of food market, increase in tourism, bigger demand of semi-manufactured, culinary and other prepared or partially prepared products and rise of new zoonoses. Klaipeda county SFVO laboratory during the year 2007 a total of 1838 samples, of which 18 were positive for salmonella infection have been reported. 2008 year to 2329 and as many as 47 samples were found in samples of salmonella. In 2009, the salmonella-infected samples were to 19 of 1517 samples. The lowest number of positive cases of salmonella (5) for the year 2010.