Probiotikų panaudojimas gydant halitozę
Staponkus, Simonas |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Halitozė – tai terminas apibūdinantis blogą arba nemalonų burnos kvapą, kurį sukelia tam tikros anaerobinių gram-neigiamų bakterijų rūšys [1]. Šie mikroorganizmai, randami liežuvio ar dantų apnaše, periodonto kišenėse, išskiria sieros junginius, kurie asocijuojami su blogu kvapu [2]. Mechaninis apnašų valymas gali laikinai sumažinti blogą kvapą, tačiau sutrikdoma burnoje esanti homeostazė.[4] Pakitus burnos mikroflorai, vystosi disbakteriozė (disbiozė) – daugėja patogeniškų mikroorganizmų [5]. Darbo tikslas - atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinius tyrimus apie probiotikų panaudojimą bei jų efektyvumą halitozės gydyme. Medžiaga ir metodai: mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta Pubmed/Medline duomenų bazėje nuo 2021 metų 02.01 iki 2021 metų 04.05, pritaikant PRISMA atrankos sistemą. Rezultatai: Iš viso į sisteminę analizę buvo įtraukti 8 tyrimai, ne senesni nei 10 metų. Tyrimuose naudotos šios probiotikų kultūros: Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Bifidobacterium lactis, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus bulgaricus, kurios statistiškai reikšmingai sumažino halitozę (pakito organoleptinio ar sieros junginių tyrimų duomenys) lyginant su kontrole. Probiotikai skiriami buvo gumos, tablečių ir skalavimo skysčio pavidalu. Kitos probiotikų kultūros (Weissella cibaria, Streptococcus salivarius, Lactobacillus brevis) buvo neveiksmingos gydant halitozę. Išvados: Atlikus palyginamąją publikacijų analizę, nustatyta, jog iš keturių publikacijų, kuriose probiotikai skiriami tabletėmis, tik vienoje halitozė sumažėjo bei iš dvejų publikacijų abejose, kuriose probiotikai skiriami kaip kramtomoji guma, halitozė sumažėjo. Taip pat halitozės sumažėjimas stebėtas, kai probiotikai buvo paskirti kaip skalavimo skystis arba aplikuoti ant liežuvio grandiklio, tačiau būtina paminėti, jog buvo papildomai nuvalomas apnašas nuo liežuvio ar dantų paviršiaus.
Relevance of the problem and aim of the work: Halitosis is a term describing foul or unpleasant odour from the mouth which is caused by several species of anaerobic gram-negative bacteria [1]. These microorganisms, which are found in the plaque of the tongue and teeth and in periodontal pockets, emit volatile sulfuric compounds (VSC) that are associated with bad breath [2]. Mechanical removal of the plaque may temporarily reduce bad breath but the homeostasis of the oral cavity is altered [4]. Once the microflora of the mouth changes, dysbacteriosis (dysbiosis) may develop, which means an increase of pathogenic microorganisms [5]. The aim of the work: select, analyse and systematize academic articles about the use and effectiveness of probiotics in treatment of halitosis. Materials and methods: The search of academic articles was conducted with the use of PubMed/Medline database from the 1st March 2021 to 5th April 2021. PRISMA selection guidelines were used to select the articles. Results: Total of 8 articles were included in the systemic review that were not older than 10 years. These probiotic cultures were used in the articles that reduced halitosis (observed a decrease in organoleptic or VSC test) with statistical significance: Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Bifidobacterium lactis, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus bulgaricus. Other probiotic cultures (Weissella cibaria, Streptococcus salivarius, Lactobacillus brevis) were not effective in treatment of halitosis. Conclusions: After the comparable analysis of the articles, it is established that out of 4 articles where probiotics were used as tablets, only in one article a reduction of halitosis was documented. Out of two articles where probiotics were used as chewing gum, reduction of halitosis was seen in both of them. Also, reduction of halitosis was observed when probiotics were used as mouthwash or applied on a tongue scrapper however plaque was removed from the surfaces of the teeth and tongue.
Keywords: „Halitosis“, „Homeostasis“, „Dysbiosis“, „Periodontal pocket“, „Bacteria“.