Šunų kasos uždegimas: požymiai, diagnostika, gydymas ir baigtys.
Jankauskaitė, Daiva |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Šunų virškinimo sistemos susirgimai yra vieni dažniausių susirgimų su kuriais susiduriama klinikiniame darbe. Kasa yra pagrindinė virškinimo sistemos liauka. Kasos uždegimas šunims nevisada diagnozuojamas praktikoje, nes pasireiškia nespecifiniais klinikiniais požymiais. Svarbu greitai diagnozuoti pankreatitą, siekiant, kad pacientas išgyventų. Darbe buvo iškelti šie uždaviniai: nustatyti kokio amžiaus, lyties, veislės šunys dažniausiai sirgo pankreatitu; įvertinti sergančių šunų kraujo tyrimų rodiklius; išanalizuoti dažniausiai pasireiškiančius klinikinius simptomus, diagnostikos metodus, gydymą ir ligos baigtis. Darbe buvo analizuojami 19 šunų, sirgusių pankreatitu, duomenys, kurie buvo surinkti iš dvejų smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikų. Nustatyta, kad pankreatitu dažniausiai sirgo grynaveisliai (78,9 proc.) šunys, iš kurių Jorkšyro terjerai (21,1 proc.) ir cvergšnauceriai (10,5 proc.) buvo labiausiai reprezentuojami. Dauguma sirgusių šunų buvo kastruoti (57,9 proc.), normalaus įmitimo (84,2 proc.), 5-10 m. amžiaus (42 proc.), dažniau liga buvo nustatoma patelėms (63,2 proc.). Dažniausiai pasireiškiantys klinikiniai simptomai buvo vėmimas (84,2 proc.), vangumas (68,4 proc.) ir pilvo skausmas (52,6 proc.). Visiems 19 tiriamųjų kasos specifinės lipazės greitasis testas (IDEXX SNAP cPL) buvo teigiamas - kasos specifinės lipazės kiekis kraujo serume buvo virš normos ribų ( ≥400 μg/L). Kasos amilazė 57,9 proc. tiriamųjų buvo normos ribose. Gydymui dažniausiai taikyta skysčių terapija (100 proc.), antibakterinės medžiagos (88,9 proc.), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (66,7 proc.), vitaminai (66,7 proc.), antiemetikai (55,6 proc.). Pankreatito mirtingumas buvo 26 proc. Ligos baigtis priklausė nuo šuns amžiaus (p<0,05). Pasveikusių šunų amžiaus vidurkis buvo 6,29 metų. Nugaišusių/eutanazuotų šunų amžiaus vidurkis buvo 12 metų.
Gastrointestinal diseases are one of the most common illnesses seen in small animal veterinary practice. Pancreas is an important gland of the digestive system. Pancreatitis is under‐recognised in dogs because of non‐specific nature of the clinical signs. Pancreatitis needs to be diagnosed and treated as quickly as possible because it can a life-threatening disease. The aim of the study was to determine the most common breeds, age, and gender of dogs with pancreatitis; analyze the results of blood tests; determine most common clinical signs, analyze diagnostics, treatment methods and outcomes. During the research, data on pancreatitis in dogs were collected in two small animal veterinary clinics. A total of 19 dogs with pancreatitis were included in the study. Purebred dogs (78,9 proc.) were most commonly affected with Yorkshire Terriers (21,1%) and Miniature Schnauzers (10,5%) being the most common breeds. The most frequent clinical signs were vomiting (84,2%), lethargy (68,4%) and abdominal pain (52,6%). Most dogs included in the study were castrated (57,9%), 5-10 years of age (42%), females (63,2%) and had normal body condition (84,2%). All 19 dogs had positive IDEXX SNAP canine pancreatic lipase test - pancreatic lipase was above normal range (≥400 μg/L). Pancreatic amilase was within normal limits in 57,9% dogs. Most common treatment included use of intravenous fluids (100%), antibiotics (88,9%), nonsteroidal anti-inflammatory drugs (66,7%), vitamins (66,7%) and antiemetic drugs (55,6%). Pancreatitis mortality rate was 26%. Mortality depended on dogs age (p<0,05). Median age of euthanized/dead dogs was 12 years, median age of alive patients was 6,29 years.