Tikėtiniausi užsikrėtimo toxocara spp. Keliai ir užsikrėtimo rizikos palyginimas tarp Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto studentų
Tonner, Helene |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas ir uždaviniai Tikslas yra nustatyti tikėtiniausius užsikrėtimo toksokariaze kelius tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų, nustatyti, koks yra užsikrėtimo rizikos dydis, ir koks yra studentų žinių lygis apie Toxocara spp. sklaidą. Palygindama tarpusavyje skirtingas studentų grupes, šiuo atveju medicinos fakulteto studentus su kitų LSMU studijų programų studentais, noriu nustatyti, ar tarp šių studentų grupių yra skirtumas. Siekiant tikslo stengtasi įvertinti studentų požiūrį į savo, kaip naminio gyvūno šeimininko ir kitus klausimus, tokius kaip gyvūnėlių laikymas namuose, kokie įpročiai ir veiksmai įtakoja kiaušinėlių kiekio platinimo mažinimą aplinkoje, bei ar pakankamai gerai tiek gyvūnėlių turėtojai, tiek jų neturintys studentai laikosi asmeninės higienos taisyklių. Pagrindinė priemonė siekiant gauti atsakymą į šiuos klausimus – klausimynas (anketa). Deja, tačiau aš neturėjau galimybės tirti serologinį parazito paplitimą tarp mano tiriamos grupės, nes tai būtų davę apčiuopiamą rezultatą, kurį galima būtų palyginti su kitų žmonių atliktais epidemiologiniais tyrimais. Šio tyrimo uždaviniai yra:
-
Nustatyti, kiek tarp tiriamų studentų yra naminių gyvūnėlių turėtojų, o ypač kačių ir šunų turėtojų.
-
Nustatyti, ar tarp dviejų tiriamų studentų grupių yra rizikos atsitiktinai praryti parazito kiaušinėlius skirtumas.
-
Palyginti abi tiriamas studentų grupes, parodant, kiek tinkamai taikomos profilaktinės priemonės, tikslu sumažinti Toxocara spp. kiaušinėlių paplitimą aplinkoje.
-
Analizuoti rankų plovimo įpročių skirtumus abiejose tiriamose studentų grupėse.
-
Patikrinti, ar nuomonė vertinant savo žinias apie užsikrėtimo toksokariaze kelius koreliuojasi su realiomis tiriamų studentų žiniomis.
-
Išvados Toxocara spp. tyrimų apimtis yra labai ribota. Tik per pastaruosius keletą metų atkreiptas dėmesys, jog žmonių, užsikrėtusių Toxocara spp., t.y. kuriems buvo nustatytas seropozityvus atsakas, skaičius yra labai didelis ir ypač besivystančiose šalyse. Todėl šios zoonotinės infekcijos svarbos nederėtų toliau ignoruoti. Įvertinusi tikėtiniausius infekcijos kelius per rizikos, prevencijos ir rankų plovimo įpročių įvertinimą, pridedant praktinį parazito perdavimo kelių žinojimą, galiu pasakyti, jog toksokariazės atveju egzistuoja aiškus išsilavinimo trūkumas. 14.1 Dauguma visų tiriamųjų studentų laiko naminius gyvūnus. Tikimybė užsikrėsti Toxocara spp. kur kas didesnė, jei šuo ar katė laikomi namuose (viduje). Apskritai, daugiau naminių gyvūnėlių laiko G2 grupė, dėl to yra didesnė Toxocara spp. užsikrėtimo rizika. 14.2 Medicinos fakulteto studentai turi didesnę tikimybę užsikrėsti toksokariaze namie nei kitų studijų programų studentai. Taigi, kokie tikėtiniausi šios studentų grupės užsikrėtimo parazitu keliai? Tiek tarp medicinos fakulteto studentų bei tarp kitų LSMU studentų, didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra per parazito kiaušinėlius, patekusius ant patalynės, per užterštą dirvožemį arba užterštą gyvūno kailį. Antras didžiausias užsikrėtimo rizikos faktorius sąraše yra naminių gyvūnėlių rausimasis šeimininko asmeniniuose daiktuose. Kitas rizikos faktorius yra tai, jog katėms bei šunims yra leidžiama laisvai judėti ir namuose ir namų išorėje. Mažiausias potencialus užsikrėtimo toksokariaze faktorius yra parazito kiaušinėliais galimai užterštų vaisių ar daržovių valgymas. 14.3 Kadangi tolesnės parazito sklaidos prevencija yra gyvybiškai svarbi susitvarkant su šia zoonotine infekcija, buvo liūdna matyti, jog daugiau nei pusė studentų nevykdo reguliaraus savo naminių gyvūnėlių išmatų rinkimo. Šitai sudaro riziką, jog jų gyvūnėlis bus pakartotinai užkrėstas, arba kiti gyvūnėliai bus užkrėsti, o taip pat riziką, jog kiaušinėliai bus paskleisti per dirvą. Tą pačią dirvą, kuri gali atsitiktinai patekti į burną žmonių, kurie tinkamai nenusiplovė rankų arba tinkamai nenuplovė vaisių ir daržovių. Papildomai pamažinti kiaušinėlių sklaidą aplinkoje galima reguliariai duodant naminiams gyvūnėliams antihelmintinių preparatų, griežtai laikantis ESCCAP rekomenduojamo preparatų davimo intervalo kas tris mėnesius. Nė ketvirtis studentų nesilaiko šių gairių. G1 atveju pastebime, jog jie šiek tiek geriau veikia aktyviai mažinant parazito kiaušinėlių plėtrą aplinkoje. Tai toks ydingas ciklas, kai bėda gimdo bėdą, ir šis ciklas gali būti pertrauktas tik tuomet, jei daugiau žmonių rimtai supras savo gyvūnėlių išmatų surinkimo svarbą ir reguliariai duoti savo katėms ir šunims antihelmintinius vaistus. 14.4 Kadangi parazito kiaušinėlių transmisija vyksta išmatų-oralinių keliu, todėl rankų plovimas yra būtinas metodas asmeninei užsikrėtimo toksokariaze prevencijai. Rezultatai rodo, jog G2 geriau taiko profilaktines priemones, pvz. tinkamu metu plauna rankas, tarkime, prieš valgant, kai rankos yra matomai nešvarios ar po darbo sode. Nors daugumoje atvejų profilaktinės priemonės yra taikomos, vis tiek išlieka klausimas: ar studentai sąmoningai imasi šių priemonių tam, kad užkirstų kelią šiai zoonotinei infekcijai, ar jie tiesiog automatiškai laikosi bendrosios higienos taisyklių? Žinios apie užsikrėtimo toksokariaze kelius yra pagrindinis raktas siekiant suprasti, kodėl taip svarbu plautis rankas po kai kurių veiklų. Atsižvelgiant į tiriamų studentų žinias, pateiktas žemiau pateiktoje išvadoje, į šį klausimą atsakoma aiškiai. 14.5 Pats įdomiausias mano tyrimo rezultatas yra tas, jog tik vienas vienintelis žmogus iš visos tirtų studentų imties galėjo teisingai atsakyti į klausimą apie užsikrėtimo Toxocara spp. kelius. Įdomu tai, jog G2 geriau išmano apie užsikrėtimo toksokariaze kelius, nei G1, nors G1 tvirtino, jog jie žino geriau. Tai reiškia, jog žinių apie toksokariazę mūsų tirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai turi per mažai. Tai labai svarbu, nes visi apklaustieji studentai yra vienaip ar kitaip susiję su medicina.
Research aim: Comparing different student’s populations with each other, in this case medical students with students of other study programmes of LSMU, I want to find out if there is a difference between those groups of students. I have been looking for student’s attitudes towards pet ownership, how pets are kept at home,which habits and actions influence the reduction of the egg load in the environment and how well hygienic measures are used by pet owners as well by those students without any pets. The use of a questionnaire is the main tool to get an answer to these questions. Unfortunately it was not possible for me to investigate the seroprevalence in my observed sample of students, which would have made a substantial finding that could have been compared to other people’s epidemiological research. Objectives:
- to determine among observed students the amount of pet owners, specifically identifying dog and cat owners.
- to find out if there is a difference, between the two observed groups of students, in the risk of accidentally ingesting the eggs of the parasite.
- to compare the two observed student groups by indicating how well prophylactic measures are used to reduce the amount of Toxocara spp. eggs in the environment.
- to analyze the difference of hand washing routine in both groups of students.
- to test if the self estimation about the knowledge of possible toxocariasis infection pathways correlates to the actual knowledge of the students.
Methods: A unique questionnaire was developed and handed out to students of LSMU including tailored questions, about their personal hygiene, measures of sanitation regarding animals as well as their attitudes towards pet ownership in their daily life.
Study participants: The questionnaire was handed out to a total sample of 448 students. The sample was divided into two groups, group I (G1) with 232 medical students, and group II (G2) with 216 students including odontology faculty (48 students), pharmacy faculty (19 students), veterinary faculty (8 students), students of oral hygiene (23 students), food safety (12 students), medical veterinary genetics (74 students), animal science (11 students) and public health (21 students).
Research results: In G1 43% and in G2 53% keep a dog. In both groups 42% keep a cat. In G1 30% of the dogs were allowed to move freely inside the house, in G2 only 13%. G1 lets their cats move inside and outside with 40%, G2 with 16%. 56% of G1 let their animal touch personal belongings, in G2 38%. 58% in G1 and 67% in G2, let their animals sleep in their bed. Among all students, 7% in G1 and 13% in G2 admitted not always to wash fruit and vegetables after purchase. 50% in G1 and 45% in G2 claimed that they collect their pets faeces. G1 uses antihelminths according to reccomendations with 23% compared to G2 with 21%. Students wash hands before preparing a meal or eating 71% in G1 and 76% in G2, after working in the garden 61% in G1 and 71% in G2, 64% in G1 and 66% in G2 when they are dirty. Only 0,23% of all students answered the question about infection pathways corectly. Conclusions: The majority of all students keep a pet. All pet owners are most likely to be infected by eggs spread to bed sheets. The highest risk factor is that pet owners let their pets rummage trough personal belongings, the next is that the pets can spread dirt and hair within the house because they are allowed to move freely inside it. The least potential infection pathway is by ingesting infected fruit or vegetables. G1 is better at actively reducing the amount of eggs in the environment. The results also show that G2 uses prophylactic measures better, such as washing their hands after certain actions with a higher risk of transmission.The knowledege of infection pathways is very poor because only one person could answer the question about them correctly.