Mitybos nepakankamumo įtaka komplikacijų pasireiškimui pacientams po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos
Recenzentas / Reviewer |
Darbo autorė: Monika Vaškaitė Darbo pavadinimas: Mitybos nepakankamumo įtaka komplikacijų pasireiškimui pacientams po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos Tyrimo tikslas. Įvertinti mitybos nepakankamumo (MN) įtaką komplikacijų pasireiškimui prieš ir ankstyvuoju laikotarpiu (t. y. per pirmąsias 30 d.) po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos (KKLT). Uždaviniai. 1. Nustatyti su pacientu susijusių rizikos veiksnių įtaką MN komplikacijų pasireiškimui ir vystymuisi. 2. Nustatyti gretutinių ligų įtaką MN komplikacijų pasireiškimui ir vystymuisi. 3. Nustatyti veiksnius prieš KKLT, galinčius daryti įtaką MN komplikacijų pasireiškimui. 4. Nustatyti ankstyvuoju laikotarpiu (t. y. per pirmąsias 30 d.) po KKLT veiksnius, galinčius daryti įtaką MN komplikacijų pasireiškimui. Metodai. Atliktas retrospektyvinis kiekybinis tyrimas. MN nustatytas remiantis ESPEN gairėmis. Pacientai laikomi turinčiais MN, jei pagal šias gaires jiems buvo skiriama parenterinė mityba. Vertinta albumino, bendro baltymo (BB) ir hemoglobino (Hgb) koncentracija kraujyje prieš ir ankstyvuoju laikotarpiu (t. y. nadyrą per 30 d.) po KKLT. Tyrimo dalyviai. Pacientai, kuriems nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. LSMUL KK Onkologijos ir hematologijos klinikoje buvo atlikta autologinė ar alogeninė KKLT. Tyrimo rezultatai. Ištirti 120 pacientų: 91 pacientui (75,8 proc.) atlikta autologinė KKLT (auto KKLT), o 29 (24,2 proc.) – alogeninė KKLT (alo KKLT). MN dažnis buvo didesnis tarp pacientų, kuriems atlikta alo KKLT 55,9 proc. (p < 0,001). Jaunesni pacientai dažniau patyrė MN (p = 0,042). Lytis, KMI ir dauguma gretutinių ligų nebuvo susiję su MN (p > 0,05), išskyrus cukriniu diabetu (CD) sergantys pacientai MN nepatyrė (p = 0,038). Albumino, BB ir Hgb koncentracijos kraujyje reikšmingai pakito prieš ir po KKLT (p < 0,001). Auto KKLT pacientai su MN turėjo daugiau nei 9 kartus didesnę komplikacijų tikimybę po KKLT (p = 0,037). Išvados. 1. Jaunesnis amžius buvo susijęs su didesne MN rizika (p = 0,035). Tikėtina, kad tai galėjo lemti intensyvesnis kondicionavimo režimas, dažniau taikytas jaunesnio amžiaus tiriamiesiems. 2. Lytis, KMI ir gretutinės ligos nebuvo susiję su MN rizika (p > 0,05). 3. Mažesnė BB prieš auto KKLT (p = 0,010) ir mažesnė Hgb koncentracija prieš alo KKLT (p = 0,032) buvo susiję su MN rizika. 4. Mažesnė albumino ankstyvuoju laikotarpiu (t. y. per pirmąsias 30 dienų) po auto KKLT (p = 0,027) ir mažesnė BB koncentracija (p = 0,025) po alo KKLT buvo susiję su MN vystymusi. 5. Auto KKLT pacientams, kuriems buvo nustatytas MN, komplikacijų rizika po transplantacijos buvo daugiau nei 9 kartus didesnė, pabrėžiant mitybos būklės svarbą transplantacijos baigčiai (p = 0,037). Rekomendacijos. Koregavimas laiku albumino, BB ir Hgb, gali padėti sumažinti MN riziką.
Author. Monika Vaškaitė Title. Nutritional Deficiency Influence to Complications for Patients after Hematopoetic Stem Cell Transplantation Aim. To evaluate the impact of malnutrition (MN) on the occurrence of complications before and during the early post-transplantation period (i.e., within the first 30 days) after hematopoietic stem cell transplantation (HSCT). Objectives. 1. To identify patient-related risk factors influencing the development and occurrence of MN related complications. 2. To assess the impact of comorbidities on the development and occurrence of MN related complications. 3. To determine pre-transplant factors that may influence MN related complications. 4. To evaluate early post-transplant (first 30 days) factors that may affect the development of MN related complications. Methods. A retrospective study was conducted. Malnutrition was assessed based on the ESPEN guidelines. Patients were classified as malnourished if they received parenteral nutrition according to these guidelines. Albumin, total protein (TP), and hemoglobin (Hb) concentrations in blood were measured before HSCT and during the early post-transplant period (nadir within 30 days). Participants. Patients who underwent auto or allo HSCT at the LSMUL KK Oncology and Hematology Clinic between January 2022 and August 2024. Results. A total of 120 patients were included: 91 (75.8%) underwent autologous HSCT and 29 (24.2%) underwent allogeneic HSCT. MN was significantly more common among patients who underwent allogeneic HSCT (55.9%, p < 0.001). Younger patients had a higher incidence of MN (p = 0.042). No statistically significant association was found between MN and gender, BMI, or most comorbidities, except for diabetes mellitus – none of the diabetic patients developed MN (p = 0.038). Albumin, TP, and Hb levels changed significantly before and after HSCT (p < 0.001). Patients with MN who underwent autologous HSCT had more than a 9-fold higher risk of complications (p = 0.037). Conclusions. 1. Younger age was associated with a higher risk of MN (p = 0.035), likely due to more intensive conditioning regimens in younger patients. 2. Gender, BMI, and comorbidities were not significantly associated with MN (p > 0.05). 3. Lower TP before autologous HSCT (p = 0.010) and lower Hb before allogeneic HSCT (p = 0.032) were associated with increased MN risk. 4. Lower albumin levels after autologous HSCT (p = 0.027) and lower TP after allogeneic HSCT (p = 0.025) were associated with the development of MN. 5. Malnourished autologous HSCT patients had over nine times higher risk of complications, highlighting the importance of nutrition (p = 0.037). Recommendations. Timely adjustment of albumin, BB and Hgb may help reduce the risk of MN.