Asmenybės bruožų ir akademinio streso įveikos strategijų sąsajos tarp Lietuvos psichologijos studentų
Kanapkaitė, Emilė |
Recenzentas / Reviewer |
Įvadas. Studentai jau universitete patiria daug akademinio streso (Pidgeon ir Pickett, 2017; Chai ir Low, 2015). Žinoma, kad neadaptyvus streso įveikimas sukelia tik didesnes neigiamas pasekmes (Chai ir Low, 2015), o neadaptyvūs asmenybės bruožai susiję su neadaptyvių streso įveikos strategijų naudojimu (Yusoff ir kt., 2021; Costa ir McCrae, 1987; Leszko ir kt., 2020). Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti asmenybės bruožų ir akademinio streso įveikos strategijų sąsajas tarp Lietuvos universitetų psichologijos studentų. Metodai. Tyrimo imtį sudarė Lietuvos universitetų I – IV kurso psichologijos studentai (n = 130). Duomenys buvo surinkti naudojant internetinę apklausą. Buvo naudojami šie klausimynai: Didžiojo penketo asmenybės bruožų klausimynas (angl. Big Five Inventory (BFI)) ir Akademinio streso įveikos strategijų skalė (angl. Academic Coping Strategies Scale (ACSS)). Apklausa buvo išsiųsta universiteto studentų bendrojo naudojimo elektroniniais paštais. Taip pat anketa pasidalinta tarp LiPSA organizacijos narių. Rezultatai. Didžioji dauguma tiriamųjų, pasižymėjo dominuojančiu bruožu – neurotiškumu. Neurotiškumo bruožas buvo labiau išreikštas tarp moterų lyginant su vyrais. Vyresnis amžius buvo susijęs su didesne atvirumo patirčiai ir sąmoningumo bruožo raiška. Didesnė neurotiškumo raiška buvo susijusi su stipresniu jaučiamo streso išgyvenimu. Psichologijos studentų imtyje dažniausiai naudojama akademinio streso įveikos strategija buvo metodas. Socialinės paramos įveikos strategiją dažniau taikė moterys nei vyrai. Vyresnis amžius buvo susijęs su dažnesniu metodo įveikos strategijos naudojimu. Dažnesnis adaptyvios metodo įveikos strategijos naudojimas buvo susijęs su mažesniais jaučiamo streso rodikliais, o dažnesnis neadaptyvios vengimo įveikos strategijos naudojimas susijęs su didesniais jaučiamo streso rodikliais. Neadaptyvi įveikos strategija (vengimas) buvo susijusi su neurotiškumo bruožu, adaptyvios įveikos strategijos (socialinė parama ir metodas) – su ekstraversija, atvirumu patirčiai, sąmoningumu ir sutariamumu. Išvados. Psichologijos studentų imtyje stipriausiai išreikšti asmenybės bruožai yra neurotiškumas, atvirumas patirčiai bei sutariamumas. Asmenybės bruožai yra susiję su tiriamųjų lytimi, amžiumi, bei subjektyviai jaučiamu stresu universitete. Dažniausiai naudojamos akademinio streso įveikos strategijos yra metodas ir socialinė parama, o rečiausiai – vengimas. Įveikos strategijos yra susijusios su psichologijos studentų amžiumi bei patiriamu stresu universitete. Neurotiškumo bruožas yra susijęs su neadaptyvios akademinio streso įveikos strategijos (vengimo) naudojimu, o ekstraversija, sutariamumas, sąmoningumas ir atvirumas patirčiai su adaptyviomis – socialinės paramos ir metodo įveikos strategijomis.
Background. Students already experience a lot of academic stress at university (Pidgeon & Pickett, 2017; Chai & Low, 2015). Maladaptive coping with stress is known to only lead to greater negative consequences (Chai and Low, 2015), and maladaptive personality traits are associated with the use of maladaptive coping strategies (Yusoff et al., 2021; Costa and McCrae, 1987; Leszko et al., 2020). The aim of this study was to analyze the correlations between personality traits and strategies for coping with academic stress among psychology students at Lithuanian universities. Methods. The study sample consisted of Ist – IVth year psychology students of Lithuanian Universities (n = 130). Data was gathered using an online survey. The following questionnaires were used: Big Five Inventory (BFI) and Academic Coping Strategies Scale (ACSS). The survey was sent to general use electronic addresses of university psychology students and to LiPSA community members. Results. Most subjects had the dominant trait – neuroticism. Neuroticism was more expressed in women than in men. Older age was associated with higher openness to experience and conscientiousness trait expression. Higher expression of neuroticism was associated with experiencing more perceived stress. Approach coping with academic stress was the most characteristic for psychology students. Social support coping strategy was more often used by women than men. Older age was associated with greater approach coping strategy use. More frequent use of an adaptive approach coping strategy was associated with lower rates of perceived stress and greater use of avoidant coping strategy was associated with higher rates of perceived stress. Maladaptive coping strategy (avoidance) was associated with neuroticism trait, adaptive coping strategies (social support and approach) with extraversion, openness to experience, agreeableness and conscientiousness. Conclusions. In the sample of psychology students, the most strongly expressed personality traits are neuroticism, openness to experience and agreeableness. Personality traits are related to the subjects' gender, age, and subjectively assessed perceived stress at the university. The most frequently used strategies for coping with academic stress are approach and social support, and the least frequently used is avoidance. Coping strategies are related to psychology students' age and stress at university. Trait neuroticism is associated with the use of a maladaptive academic stress coping strategy (avoidance), while extraversion, agreeableness, conscientiousness, and openness to experience are associated with the adaptive coping strategies of social support and approach.