Veiksmingos komunikacijos svarba slaugytojų ir pacientų santykių kokybei

Aušra Batulevičiūtė. Veiksmingos komunikacijos svarba slaugytojų ir pacientų santykių kokybei. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė: Dr. Viktorija Grigaliūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas. Tyrimo tikslas – atskleisti veiksmingos komunikacijos svarbą slaugytojų ir pacientų kokybės aspektu. Tyrimo klausimai:

1. Su kokiais iššūkiais susiduria slaugytojai, bendraudami su pacientais ir jų artimaisiais?
2. Kokie komunikacijos metodai ir strategijos yra veiksmingi slaugytojų ir pacientų bei jų artimųjų santykiams? Tyrimo metodika ir tiriamieji. Tyrimas buvo atliktas Alytuje, klinikoje „InMedica“ 2025 metų kovo – balandžio mėnesiais. Siekiant išanalizuoti slaugytojų patirtis, buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, pusiau struktūruotas interviu. Tyrime iš viso dalyvavo 6 slaugytojai. Visi interviu buvo vykdomi individualiai. Interviu trukmė buvo nuo 20 iki 45 minučių. Gavus tiriamųjų sutikimą, interviu buvo įrašomi į mobiliojo telefono diktofoną, apsaugotą slaptažodžiu. Vėliau gauti duomenys buvo transkribuojami į Microsoft Word programą tolesniam jų nagrinėjimui. Darbo rezultatai (pagrindiniai) Atlikus kokybinį tyrimą ir išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, jog veiksminga komunikacija turi reikšmingą įtaką slaugytojų ir pacientų santykių kokybei. Šie duomenys buvo susisteminti į keturias pagrindines temas, išskaidomas į keturias potemes. Analizuojant gero santykio su pacientu veiksnius, tiriamieji akcentavo emocinio intelekto išraiškos kaip empatija svarbą, kuri pasireiškia per nuoširdų įsiklausymą, gebėjimą suprasti paciento jausmus ir rūpesčio rodymą. Kilo abejonių, kad yra grėsmė susitapatini su pacientu ir perimti visus jo išgyvenimus, vedančius į perdegimą. Visi tiriamieji pritarė, kad efektyvus bendravimas su pacientais – esminė slaugytojo darbo dalis, grindžiama pasitikėjimu, pagarba ir nuoširdžiu ryšiu. Susiduriant su emocingais, konfliktiniais ar jautriais atvejais, slaugytojas turi išlaikyti ramų, empatišką ir profesionalų bendravimo toną. Dauguma slaugytojų pasisakė, kad tiek fizinė, tiek psichologinė paciento būklė yra svarbios ir turi būti vertinamos kompleksiškai. Tiriamieji buvo užtikrinti slaugytojo ir paciento komandinio darbo reikšmingumu, kuris pagerina komunikaciją ir didina paciento įsitraukimą į sveikimo procesą. Nagrinėjant emocinio ryšio svarbą santykyje tarp slaugytojų ir pacientų, respondentai pritarė, kad emocinis ryšys tarp slaugytojo ir paciento yra svarbus, bet keletas dvejojo, kad artimi ryšiai, įsijautimas gali išsekinti jautresnį slaugytoją, todėl rekomenduojama nesusitapatinti su pacientu ir jo išgyvenimais. Visi tiriamieji išskyrė pagarbųjį bendravimo stilių. Jį taikant pagerinama paciento patirtis ir saugumas, padedama išvengti konfliktų, skatinamas komandinis darbas, padedamos spręsti sudėtingos situacijos. Kalbant apie kultūrinius ir socialinius aspektus slaugoje, Lietuvoje daugėjant įvairiausių tautybių žmonių, kuriems dažnai reikia suteikti medicinos pagalbą, respondentai teigia, kad slaugytojai yra nepakankamai pasirengę priimti kultūrinius ir socialinius iššūkius. Kaip pagrindines problemas dauguma tiriamųjų išskiria kalbų nemokėjimą bei kultūrų specifikos neišmanymą. Socialiniai iššūkiai dažniausiai atsiskleidžia per pacientų artimųjų elgesį, kai jie perdėtai kišasi į slaugos procesą arba visai nesidomi artimo žmogaus būkle. Aptariant bendravimo kliuvinius, tiriamieji akcentavo neverbalinės komunikacijos svarbą: neverbalinis bendravimas padeda užmegzti nuoširdų, pagarba grįstą ryšį, kuris svarbus tiek gydymo kokybei, tiek emocinei paciento gerovei. Įveikus bendravimo kliuvinius, svarbu išvengti negatyvius aplinkos veiksnius, kaip: didelis slaugytojų darbo krūvis, nuolatinis stresas, paramos stoka ir konfliktai kolektyve. Dėl šių veiksnių slaugytojai dažnai negali pacientams skirti pakankamai dėmesio, kas lemia paviršutinišką bendravimą ir pacientų nusivylimą. Labai svarbu įveikti ir klausymosi problemas tarp slaugytojų ir pacientų, kurios kyla dėl paciento emocinės būsenos išgirdus blogą žinią, dėl per didelio informacijos srauto arba per sudėtingos kalbos, ypač bendraujant su vyresnio amžiaus pacientais. Taip pat dažnai nepastebimi neverbaliniai signalai, rodantys paciento nerimą ar diskomfortą. Analizuojant veiksmingus komunikacijos metodus, respondentai pritarė, kad slaugytojams svarbu ne tik teikti informaciją, bet ir tai daryti pagarbiai, atsižvelgiant į paciento emocinę būklę ir supratimo lygį. Rašytinė komunikacija slaugoje yra gana svarbi siekiant užtikrinti tikslią, aiškią ir saugią paciento priežiūrą. Ji padeda išvengti nesusipratimų ir užtikrina, kad pacientas nepraleis svarbios informacijos. Tačiau efektyviausias bendravimas su pacientais yra kombinuotas – apimantis žodinę, neverbalinę ir, jei reikia, rašytinę komunikaciją. Toks bendravimo būdas padeda užtikrinti aiškų informacijos perdavimą, sustiprina paciento pasitikėjimą. Įžvalgos.
3. Slaugytojai kasdien susiduria su įvairiais bendravimo iššūkiais, kurie gali turėti įtakos tiek gydymo kokybei, tiek paciento emocinei būklei. Dažniausi išsakomi iššūkiai yra informacijos supratimo skirtumai, laiko stoka ir didelis darbo krūvis, nepasitikėjimas ar bloga ankstesnė patirtis bei informacijos supratimo skirtumai.
4. Veiksmingi komunikacijos metodai ir strategijos tarp slaugytojų, pacientų ir jų artimųjų yra aktyvus klausymasis, empatija ir užuojauta, aiškus ir paprastas kalbėjimas, šeimos įtraukimas į gydymo procesą, laiko valdymas ir dėmesys pacientui, skatinimas pacientus ir jų artimuosius išsakyti savo nuomonę.

Aušra Batulevičiūtė. The Importance of Effective Communication for the Quality of Nurse–Patient Relationships. Bachelor's Thesis. Supervisor: Dr. Viktorija Grigaliūnienė. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Nursing Clinic, Medical Academy. Kaunas. Research aim – to reveal the importance of effective communication in the context of nurse–patient relationship quality. Research questions: What challenges do nurses face when communicating with patients and their relatives? What communication methods and strategies are effective for improving relationships between nurses, patients, and their relatives? Research Methodology and Participants. The study was conducted in Alytus, at the “InMedica” clinic, during March–April 2025. To analyze the experiences of nurses, a qualitative research method was chosen – semi-structured interviews. A total of 6 nurses participated in the study. All interviews were conducted individually. The duration of the interviews ranged from 20 to 45 minutes. With the participants’ consent, the interviews were recorded using a mobile phone voice recorder protected by a password. The collected data were later transcribed into Microsoft Word for further analysis. Main Research Findings. After conducting the qualitative study and analyzing the collected data, it became clear that effective communication has a significant impact on the quality of nurse–patient relationships. The data were categorized into four main themes, each divided into sub-themes. When analyzing the factors contributing to a good relationship with the patient, the participants emphasized the importance of emotional intelligence, particularly empathy, which is expressed through sincere listening, the ability to understand the patient's emotions, and showing genuine care. Some concerns were raised about the risk of over-identifying with the patient and internalizing their experiences, potentially leading to burnout. All participants agreed that effective communication with patients is a fundamental part of nursing, based on trust, respect, and a genuine connection. In emotionally intense, conflict-prone, or sensitive situations, the nurse must maintain a calm, empathetic, and professional tone. Most nurses emphasized that both the physical and psychological condition of the patient are important and should be assessed holistically. The respondents acknowledged the importance of teamwork between nurse and patient, which enhances communication and increases the patient's involvement in the recovery process. In discussing the importance of emotional connection in the nurse–patient relationship, participants agreed that such a bond is important. However, several expressed concern that overly close connections and emotional involvement could emotionally exhaust more sensitive nurses. Therefore, it is recommended to avoid full identification with the patient and their experiences. All participants highlighted the importance of respectful communication. Applying this style improves the patient experience and safety, helps prevent conflict, encourages teamwork, and assists in resolving complex situations. Regarding cultural and social aspects in nursing, as Lithuania becomes increasingly multicultural and more individuals of different nationalities require medical assistance, the respondents stated that nurses are insufficiently prepared to handle cultural and social challenges. The main problems identified were language barriers and a lack of understanding of cultural specifics. Social challenges most often emerged through the behavior of patients’ family members—either excessive interference in the care process or complete lack of interest in their relative's condition. When discussing communication barriers, the participants emphasized the importance of nonverbal communication: it helps to establish a sincere, respectful connection, which is vital both for treatment quality and the patient’s emotional well-being. To overcome communication barriers, it is essential to avoid negative environmental factors such as high workload, constant stress, lack of support, and conflicts within the team. These factors often prevent nurses from devoting enough attention to patients, resulting in superficial communication and patient dissatisfaction. It is also crucial to address listening challenges between nurses and patients, which may arise due to the patient's emotional state after receiving bad news, information overload, or overly complex language—especially when communicating with elderly patients. Nonverbal signals indicating patient anxiety or discomfort are often overlooked as well. When analyzing effective communication methods, the respondents agreed that it is important not only to provide information to patients but to do so respectfully, taking into account their emotional state and level of understanding. Written communication in nursing is quite important to ensure accurate, clear, and safe patient care. It helps to avoid misunderstandings and ensures that patients do not miss essential information. However, the most effective communication with patients is a combined approach—including verbal, nonverbal, and, when necessary, written communication. This method ensures clear information delivery and strengthens patient trust. Insights:

1. Nurses face various communication challenges on a daily basis, which can affect both the quality of care and the emotional well-being of patients. The most commonly mentioned challenges include differences in understanding information, lack of time, heavy workload, mistrust or negative past experiences, and again, differences in information comprehension.
2. Effective communication methods and strategies between nurses, patients, and their relatives include active listening, empathy and compassion, clear and simple language, involving the family in the treatment process, time management and attentiveness to the patient, as well as encouraging patients and their family members to express their opinions.