Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo mišinio tyrimas taikant chromatografinius analizės metodus

Tyrimo objektas ir metodai: Optimizuojant plonasluoksnės chromatografijos metodiką, buvo analizuoti 0,2 mg/ml koncentracijos diklofenako, ibuprofeno, ketoprofeno ir naprokseno metanoliniai tirpalai bei jų mišinys. Tirpiklių sistemos sudarytos iš: dichlormetano, etilo acetato, heksano, ledinės acto rūgšties ir acetono. Vaistinių veikliųjų medžiagų ryškinamas UV šviesa (254 nm). Optimizuotos metodikos buvo pritaikytos tiriant metanolinius vaistinių preparatų tirpalus, kurie pagaminti iš „Naklofen“, „Ibuprofen Lannacher“, „Ketonal forte“ ir „Nalgesin forte“ vaistinių preparatų, taip pat ši metodika pritaikyta vaistinių medžiagų išskyrimui iš kraujo plazmos. Optimizuojant efektyviosios skysčių chromatografijos metodiką tiriamųjų junginių analizei buvo tiriami 0,1 mg/ml koncentracijos metanoliniai diklofenako, ibuprofeno, ketoprofeno ir naprokseno tirpalai ir jų mišiniai. Medžiagų atskyrimui ir identifikavimui buvo naudotas Waters 2695 chromatografas su fotodiodų matricos detektoriumi Waters 996. Chromatografinė eliucija sudaryta iš 0,5% acto rūgšties ir acetonitrilo. Optimizuota ESC metodika buvo pritaikyta tiriant metanolinius vaistinių preparatų tirpalus, pagamintus iš tokių pačių vaistinių preparatų, kaip ir plonasluoksnėje chromatografijoje. Rezultatai: Sukurtos dvi optimaliausios tirpiklių sistemos diklofenako, ibuprofeno, ketoprofeno ir naprokseno mišinio kokybiniam įvertinimui PC metodu – TS – 1 (dichlormetanas: etilo acetatas: heksanas: ledinė acto rūgštis (35:35:25:5)). TS – 2 (acetonas: dichlormetanas: etilo acetatas: heksanas: ledinė acto rūgštis (18:20:34:24:4)). Sukurta plazmos mėginio paruošimo metodika, kuri leidžia atskirti ir identifikuoti diklofenaką, ibuprofeną, ketoprofeną ir naprokseną. Atliekant diklofenako, ibuprofeno, ketoprofeno, naprokseno ir jų mišinių kokybinį įvertinimą ESC metodu buvo naudotos dvi chromatografinės kolonėlės: ACE 3C –18 – PFP (150×3,0 mm), sorbento dalelių dydis 3µm ir ACE 5C18 (250×4,6 mm), sorbento dalelių dydis 5µm. Tėkmės greitis naudojant ACE 3C –18 – PFP kolonėlę – 0,5 ml/min, naudojant ACE 5C18 tėkmės greitis – 1 ml/min. Tiriamojo tirpalo injekcijos tūris 10 µl. Vertinant spektrų duomenis pateiktus mokslinėje literatūroje su mūsų tirtomis standartinėmis medžiagomis, bei vaistiniais preparatais nustatytas medžiagų UV spektrų sutapimas [27]. Išvados: Abi tirpiklių sistemos, taikant plonasluoksnės chromatografijos metodiką, yra tinkamos tiriamųjų medžiagų mišinio kokybiniam įvertinimui ir jų nustatymui vaistiniuose preparatuose, kurią taip pat galima taikyti kraujo plazmos mėginių analizei. ESC metodika yra tinkama diklofenako, ibuprofeno, ketoprofeno ir naprokseno mišinio kokybiniam ir kiekybiniam vertinimui bei jų nustatymui vaistiniuose preparatuose.

Object and methods: For TLC method optimization: The NSAIDs mixture and their mixture stock solution 0,2 mg/ml in methanol were analysed. For the mobile phase, the following were used: dichlormethan, ethyl acetate, hexane, acetic acid and acetone. The UV light lamp (254 nm) was used for spot development. The optimized methods were tested with medicinal products: „Naklofen“, „Ibuprofen Lannacher“, „Ketonal forte“ and „Nalgesin forte“ to adapt and develop a methodology design for plasma sample analysis. For HPLC method optimization: the NSAIDs and their mixture stock solutions 0,1 mg/ml in methanol were analysed. Chromatograph Waters 2695 with photo diode array detector Waters 996 were used for qualitative analysis. Analysis was made by using 0,5% acetic acid and acetonitrile solution. The optimized methods were applied using the same medicinal products used in TLC. Results: The best mobile phases for the NSAIDs mixture for qualitative analysis using TLC is TS – 1 (dichlormethan: ethyl acetate: hexane: acetic acid (35:35:25:5)) and TS – 2 (acetone: dichlormethan: ethyl acetate: hexane: acetic acid (18:20:34:24:4)). Also plasma sample preparation methodology was developed, which lets to separate and idetify NSAIDs. The HPLC methodology for the NSAIDs mixtures was developed using two columns: ACE 3C–18–PFP (150×3,0 mm), were the particle size of the sorbent is 3µm and ACE 5C18 (250×4,6 mm), were the particle size of the sorbent is 5µm. The flow rate used was ACE 3C–18–PFP column – 1 ml/min, using ACE 5C18 column flow rate – 0,5 ml/min. Injection volume 10µl. The absorption of the NSAIDs in UV light were similar to the ones found in scientific literature [27]. Conclusion: Both mobile phases are suitable for examining substances using TLC qualitative analysis in the mixture and determining these substances in medicinal products and human plasma. Therefore, the HPLC methodology is more suitable for examining substances with qualitative and quantitative analysis in mixtures and determining them in medicinal products.