Timpanostomija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės – Kauno klinikų – Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje: indikacijos, komplikacijos
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: Įvertinti indikacijas operacijai ir pooperacines komplikacijas pacientams, kuriems atlikta timpanostomijos operacija, 2018-2019 metais LSMU KK ANG ligų klinikoje. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kurie otorinolaringologiniai tyrimo metodai buvo atlikti dažniausiai, skiriant operacinį LSVO ir LMVO gydymą LSMUL KK ANG ligų klinikoje 2018-2019 metais; 2. Gautus duomenis palyginti su literatūroje aprašytomis, įrodymais grįstomis indikacijomis timpanostomijos operacijai; 3. Išsiaiškinti, kokios komplikacijos pasireiškė po timpanostomijos operacijos. Kuriuo pooperaciniu laikotarpiu jos stebėtos dažniausiai?; 4. Palyginti gautus duomenis su literatūroje nurodytais analogiškais duomenimis. Metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Analizuotos 2018-2019 metais LSMUL KK ANG klinikoje, pacientų, kuriems atlikta timpanostomija bent vienoje ausyje, ligos istorijos. Duomenys apdoroti ,,SPSS 23.0‘‘ (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programiniu paketu. Lyginant kokybinių rodyklių sąsajas taikytas Chi kvadrato kriterijus (χ2). Reikšmės p < 0,05 laikytos statistiškai reikšmingomis. Tyrimo dalyviai: 307 pacientai, kuriems 2018-2019 metais LSMUL KK ANG ligų klinikoje buvo atlikta timpanostomijos operacija. Rezultatai: Pagrindinės operacijų priežastys – lėtinis mukozinis vidurinis otitas (LMVO) 75% ir lėtinis serozinis vidurinis otitas (LSVO) 16%, kitos priežastys – 9%. Dažniausiai atlikta otoskopija 100% ir timpanometrija 76% atvejų, pneumootoskopijos tyrimas nebuvo atliktas nei vienam operuotam pacientui. Rečiausiai naudotas akustinio reflekso tyrimas 7%. Klausos slenksčiai prieš operaciją įvertinti audiometriniu tyrimu 52% pacientų. 17 pacientų lankėsi 1-mą, 3-čią, 6-tą ir 12 mėn. po operacijos kontroliniam klausos įvertinimui. Ambulatorinių patikrinimų metu pooperacinės komplikacijos pasireiškė nevienodai dažnai (p=0,044). Didžiausia komplikacijų apraiška – praėjus 3 mėn. po operacijos – 46% visų komplikacijų. Dažniausia komplikacija buvo otorėja 4% (n=11). TV panirimas į vidurinę ausį ir blogėjanti klausa pasireiškė 2%, granuliacijų formavimasis, TV užsikimšimas, pasišalinimas, būgnelio atelektazė – po 1% pacientų. Myringosklerozė nebuvo įtraukta į statistinio reikšmingumo skaičiavimą, nes nepasireiškė nei vienam iš tiriamųjų. Išvados: LSMU KK ANG ligų klinikoje buvo iš dalies laikomasi tarptautinių gairių – LSVO ir LMVO diagnostikai didžiajai daliai pacientų buvo atliekami otoskopijos, timpanometrijos, audiometrijos tyrimai, nei vienam pacientui neatlikta auksiniu standartu laikoma pneumootoskopija.5 Visos tyrimo dalyviams nustatytos komplikacijos pasireiškė taip pat dažnai ar panašiai kaip nurodyta literatūros šaltiniuose, išskyrus myringosklerozę, kuri nebuvo nustatyta nei vienam studijos pacientui.
The aim: To evaluate the indications for surgery and postoperative complications for patients undergoing tympanostomy surgery in 2018-2019 at the LUHS Kaunas Clinics ENT Clinic Tasks: 1. To find out which otorhinolaringologic tests were performed the most often, before surgical CMOM and CSOM treatment at the LUHS ENT clinic in 2018-2019; 2. To compare obtained data with another published studies and evidence-based surgery indications; 3. To find out possible postoperative complications, and it’s manifestation period; 4. To compare the collected data with the data reported in the studies. Methodology: A retrospective study was conducted. Case histories of the patients who underwent tympanostomy surgery in at least one ear, in 2018-2019 at the LUHS Kaunas Clinics ENT Clinic were analysed. The collected data was processed using statistical data analysis package ,,SPSS 23.0‘‘(Statistical Package for the Social Sciences). The Chi-square criterion (χ2) was used to compare the relationships of the qualitative indicators. Values of p < 0.05 were considered statistically significant. Participants: 307 patients, who underwent tympanostomy surgery in 2018-2019 at the LUHS Kaunas Clinics ENT Clinic. Results: The main causes of surgery were chronic mucoid otitis media 75% and chronic serous otitis media 16%, other causes 9%. The most common procedures were otoscopy, performed in 100% cases and tympanometry in 76% of cases, pneumootoscopy was not performed in any patient. The least frequently used test was acoustic reflex test – 7%. Preoperative hearing thresholds were assessed by audiometry in 52% of patients. 17 patients attended for check-up all (1st, 3rd, 6th and 12th) recommended postoperative months. Complications were found and occurred unequally (p=0.044). The highest manifestation of complications – 3 months after surgery – 46% of all complications. The most common complication was otorrhea 4% (n=11). Complications of TT immersion into middle ear and deteriorating hearing occurred in 2%, granulation formation, TT occlusion, premature TT excretion and eardrum atelectasis, atrophy and retraction occurred only in 1% of patients. Myringosclerosis was not included in the calculation of statistical significance because it did not occur in any of the subjects. Conclusions: LUHS Kaunas clinics’s ENT illnesses clinic’s doctors partially followed international guidelines – for CMOM and CSOM diagnostics, the majority of patients underwent otoscopy, tympanometry, audiometry and no patient underwent pneumootoscopy as a gold standart. All 7 complications found in the study participants occurred as frequently or similar as reported in the literature, with the exception of myringosclerosis, which was not found in any of the study patients.