Skersinio pilvo raumens lygmens blokada pooperacinio skausmo gydymui pacientams po pilvo sienos išvaržų operacijų.

Julius Piluckis. Skersinio pilvo raumens lygmens blokada pooperacinio skausmo gydymui pacientams po pilvo sienos išvaržų operacijų. Magistro baigiamasis darbas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas, 2021. Tikslas: Įvertinti pooperacinio skausmo gydymo efektyvumą pacientams po pilvo sienos sienos išvaržų operacijų taikant skersinio pilvo raumens lygmens blokadą. Uždaviniai: palyginti skausmo intensyvumą tarp pacientų, kuriems taikyta skersinio pilvo raumens blokada ir kontrolinės grupės; įvertinti pooperacinį opioidinių analgetikų poreikį per 24 valandas po skersinio pilvo raumens blokados; palyginti hospitalizacijos trukmę tarp tiriamųjų grupių pacientų; įvertinti ankstyvą pacientų fizinio aktyvumo atsistatymą tarp tiriamųjų grupių. Metodai: Vykdytas prospektyvinis klinikinis tyrimas. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje buvo pacientai, kuriems buvo atlikta skersinio pilvo raumens blokada operacijos pabaigoje. Antrojoje grupėje buvo kontrolinė grupė, kuriems nebuvo atliekama skersinio pilvo raumens blokada. Į kiekvieną grupę planuota įtraukti po 35 pacientus. Po operacijos praėjus 3, 6, 12, 24 val. pacientai buvo prašomi įvertinti skausmo intensyvumą VAS skalės balais, papildomų analgetikų poreikį, pasitenkinimą skausmo malšinimo efektyvumu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programą ir taikant Stjudento-t-testą parametriniams kriterijams skaičiuoti, Mann-Whitney-U testą neparametriniams kriterijams. Mažos imties parametriniams kriterijams naudotas Mann-Whitney-U testas. Tyrimo dalyviai: Pacientai kurie 2021 metais LSMUL Kauno klinikose Chirurgijos klinikoje operuoti dėl vidutinio dydžio (6-10 cm) ir didelių (>10 cm) pooperacinių išvaržų, taip pat pacientai, kuriems atliktos pilvo sienos plastikos (abdominoplastikos). Rezultatai: Tyrimo eigoje nustatyta, kad skausmo lygiai tarp grupių reikšmingai nesiskyrė nė viename laikotarpyje: po 3 val. tikslinės grupės vidurkis: 7,91±0,32, kontrolinės: 7,62±0,44, p > 0,05; po 6 val. tikslinės grupės vidurkis: 5,68±0,26, kontrolinės: 5,34±0,39, p > 0,05; po 12 val. tikslinės grupės vidurkis: 5,31±0,55, kontrolinės: 5,30±0,59, p > 0,05; po 24 val. tikslinės grupės vidurkis: 4,90±0,47, kontrolinės: 4,03±0,53, p > 0,05. Papildomo nuskausminimo prašė: po 3 val (76,0%) tikslinės grupės pacientų, (83,3%) kontrolinės grupės pacientų, p > 0,05; po 6 val (28,0%) tikslinės grupės pacientų, (20,2%) kontrolinės grupės pacientų, p > 0,05; po 12 val (36,0%) tikslinės grupės pacientų, (37,5%) kontrolinės grupės pacientų, p > 0,05; po 24 val (36,0%) tikslinės grupės pacientų, (20,8%)kontrolinės grupės pacientų, p > 0,05. Statistiškai reikšmingai papildomai suleistų opioidų dažnis tarp grupių nesiskyrė. Kontrolinės grupės lovadienių vidurkis - 3,13±1,44 dienos, tikslinės - 3,21±1,13 dienos. Skirtumas statistiškai nereikšmingas – p > 0,05. Pirmą kartą fizine veikla tikslinė grupė užsiėmė po 7,51±2,14 valandų, kontrolinė po 6,92±2,44 valandų, skirtumo tarp grupių nestebėta – p > 0,05. Išvados:

1. Skausmo intensyvumas tarp pacientų, kuriems taikyta skersinio pilvo raumens blokada ir kontrolinės grupės, statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
2. Pooperacinis papildomų nuskausminančių opioidų suvartojimas tarp pacientų, kuriems taikyta skersinio pilvo raumens blokada ir kontrolinės grupės, statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
3. Statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant hospitalizacijos trukmę tarp pacientų, kuriems taikyta skersinio pilvo raumens blokada ir kontrolinės grupės, nebuvo.
4. Tarp pacientų, kuriems taikyta skersinio pilvo raumens blokada ir kontrolinės grupės, laikas iki ankstyvo pacientų fizinio aktyvumo atsistatymo reikšmingai nesiskyrė. Rekomendacijos: Įvertinus šio tyrimo rezultatus, tikslinga atlikti atsitiktinių imčių dvigubai aklą klinikinį tyrimą tikslu objektyviai įvertinti skersinio pilvo raumens lygmens blokados efektyvumą. skersinio pilvo raumens lygmens blokados grupės pacientus būtų galima suskirstyti į pogrupius: atvira skersinio pilvo raumens lygmens blokada ir blokada ultragarso kontrolėje, tikslu įvertinti vieno ar kito metodo pranašumą. Taip pat tikslinga standartizuoti skersinio pilvo raumens lygmens blokados metodiką.

Julius Piluckis. Transversus Abdominis Plane Block Efficacy in Postoperative Pain Treatment after Abdominal Hernia Surgery. Master Thesis; Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, 2021. Aim: To evaluate transversus abdominis plane block efficacy in postoperative pain treatment for patients after abdominal hernia surgery. Objectives: to compare pain levels between control group and experimental group; to evaluate opioid analgetics demand in the first 24 hours after surgery; to compare hospital stay time between control group and expirimental group; to compare time until early physical rehabilitation between control group and expirimental group. Methods: A prospective clinical study was performed. In the first group were patients, which received transversus abdominis plane block at the end of surgery. The second group of patients was control group, whose patients did not receive transversus abdominis plane block. It was planned to include 35 patients within each group. The participants were asked to evaluate pain score in VAS scale 3, 6, 12, 24 hours after surgery, to observe the need for any additional analgetics and to express satisfaction level of given intraoperative pain treatment. Statistical data analysis was performed using SPSS program and applying Student's t-test to calculate parametric criteria, Mann-Whitney-U test to nonparametric criteria. The Mann-Whitney-U test was used for a small sample of parametric criteria. Participants of the study: Patients who underwent abdominal hernia repair for medium (6-10 cm) and large (>10 cm) postoperative hernia and abdominoplasty at the Hospital of LUHS Kaunas Clinics Surgery Department in 2021. Results: In the course of the study, it was found that the pain levels did not differ significantly between the groups in any period: after 3 h. mean of the target group: 7.91 ± 0.32, control: 7.62 ± 0.44, p > 0,05; after 6 h. mean of the target group: 5.68 ± 0.26, control: 5.34 ± 0.39, p > 0,05; after 12 h. mean of the target group: 5.31 ± 0.55, control: 5.30 ± 0.59, p > 0,05; after 24 hours. mean of the target group: 4.90 ± 0.47, control: 4.03 ± 0.53, p > 0,05. Additional analgesia was requested by: after 3 hours (76.0%) in the target group patients, (83.3%) in the control group patients, p > 0,05; after 6 h (28.0%) in the target group of patients, (20.2%) in the control group of patients, p > 0,05; after 12 h (36.0%) of the target group patients (37.5%) of the control group patients, p > 0,05; after 24 h (36.0%) of the target group patients (20.8%) of the control group patients, p > 0,05. There was no statistically significant difference in the incidence of additional opioid injections between groups. The average number of bed days in the control group was 3.13 ± 1.44 days, and in the target group it was 3.21 ± 1.13 days. The difference was not statistically significant – p > 0,05. For the first time, the target group engaged in physical activity after 7.51 ± 2.14 hours, the control group after 6.92 ± 2.44 hours, no difference between the groups was observed – p > 0,05. Conclusions:

1. There was no statistically significant difference in pain intensity between patients treated with transversus abdominis plane block and the control group.
2. There was no statistically significant difference in postoperative use of additional analgesic opioids between patients treated with transversus abdominis plane block and the control group.
3. There was no statistically significant difference in the duration of hospitalization between patients who underwent transversus abdominis plane block and the control group.
4. There was no statistically significant difference in the time to early recovery of physical activity between patients treated with transversus abdominis plane block and the control group. Recommendations: After evaluating the results of this clinical trial, it is appropriate to conduct a randomized, double-blind clinical trial to objectively evaluate the efficacy of transversus abdominis plane block. In order to evaluate the advantage of one method or another patients in the transversus abdominis plane block group could be divided into subgroups: open transversus abdominis plane block and transversus abdominis plane block under ultrasound control. Transversus abdominis plane block methodology should be standardized.