Options
Sutrikusio intelekto paauglių fizinių ypatybių kaita taikant skirtingos trukmės kineziterapiją
Azlauskienė, Vaida |
Kajėnienė, Alma |
Kimtys, Algimantas | Recenzentas / Reviewer |
Kavaliauskienė, Giedrė | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Kriščiūnas, Aleksandras | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Kvietkienė, Nijolė | Komisijos narys / Committee Member |
Leimonienė, Lina | Komisijos narys / Committee Member |
Lesauskaitė, Vita | Komisijos narys / Committee Member |
Vainoras, Alfonsas | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Įvertinti sutrikusio intelekto paauglių fizinių ypatybių kaitą, taikant skirtingos trukmės (10 ir 20 procedūrų) kineziterapiją. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti sutrikusio intelekto paauglių lankstumo kaitą taikant skirtingos trukmės kineziterapiją (10 ir 20 procedūrų) ir po kineziterapijos praėjus 2 mėnesiams. 2. Įvertinti sutrikusio intelekto paauglių raumenų jėgos kaitą taikant skirtingos trukmės kineziterapiją (10 ir 20 procedūrų) ir po kineziterapijos praėjus 2 mėnesiams. 3. Įvertinti sutrikusio intelekto paauglių pusiausvyros kaitą taikant skirtingos trukmės kineziterapiją (10 ir 20 procedūrų) ir po kineziterapijos praėjus 2 mėnesiams. Tyrimo metodai ir organizavimas: Tyrimas buvo atliktas Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionate, pasirinkti auklėtiniai, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinis protinis atsilikimas. Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes atsitiktinės atrankos būdu (pirmoje ir antroje grupėje buvo po 11 paauglių). 1 grupei buvo taikyta 10, 2 grupei – 20 individualių kineziterapijos procedūrų. Tyrimams taikytas asmenims su protine negalia tirti adaptuotas testų rinkinys, kurį sudarė lankstumo, raumenų jėgos ir pusiausvyros vertinimo testai. Tiriamieji šiais testais buvo įvertinti prieš ir po kineziterapijos bei po kineziterapijos praėjus 2 mėnesiams. Statistinių duomenų analizei pasirinktas p≤0,05 reikšmingumo lygmuo. Duomenų palyginimui buvo taikomas Vilkoksono kriterijus, dviem priklausomoms imtims. Tyrimo išvados: 1. Protiškai atsilikusių paauglių lankstumas patikimai pagerėja taikant ir 10 ir 20 kineziterapijos procedūrų (p≤0,05), tačiau pasiekti patikimi pokyčiai po kineziterapijos praėjus 2 mėn. išlieka tik grupėje, kuriai atlikta 20 kineziterapijos procedūrų. 2. Protiškai atsilikusių paauglių raumenų jėga po 10 ir 20 kineziterapijos procedūrų keičiasi skirtingai: po 10 kineziterapijos procedūrų stotis – sėstis testo metu raumenų jėga statistiškai reikšmingai nedidėja (p>0,05), dalinių atsilenkimų testo metu raumenų jėga statistiškai reikšmingai padidėja (p≤0,05), tačiau pokytis neišlieka po kineziterapijos praėjus 2 mėn. (p≤0,05). Po 20 kineziterapijos procedūrų stotis - sėstis testo metu ir dalinių atsilenkimų testo metu raumenų jėga statistiškai patikimai padidėja (p≤0,05), tačiau tik dalinių atsilenkimų testo metu raumenų jėgos pokytis išlieka statistiškai patikimas ir po 2 mėn. 3. Protiškai atsilikusių paauglių pusiausvyra patikimai pagerėja taikant ir 10 ir 20 kineziterapijos procedūrų (p≤0,05), statistiškai patikimi pokyčiai išlieka ir po kineziterapijos praėjus 2 mėn. Praktinės rekomendacijos: Skatinant proto negalią turinčių asmenų fizinį aktyvumą yra svarbu atsižvelgti į konkrečius judėjimo sistemos sutrikimus, tikslingai parinkti pratimus ir periodiškai įvertinus pasiektus pokyčius, fizinio aktyvumo programas koreguoti.
The aim of work: To evaluate alternations of physical characteristics of adolescents with mental disability after variant duration (10 and 20 procedures) of physical therapy. The goals: 1. To evaluate flexibility changes of adolescents with mental disability applying different duration of physical therapy (10 and 20 procedures) and 2 months later. 2. To evaluate muscle strength changes of adolescents with mental disability applying different duration of physical therapy (10 and 20 procedures) and 2 months later 3. To evaluate balance changes of adolescents with mental disability applying different duration of physical therapy (10 and 20 procedures) and 2 months later . Methods and organization of research: The research was made in Vilijampole‘s children and youth boarding – school, where students with mild and moderate mental retardation were selected. Subjects were divided into 2 groups (11 teenagers in each group). The first group was applied to 10 and the second group - 20 individual physiotherapy procedures. The research had an adapted test kit for the individuals with mental retardation, which consisted of flexibility, muscle strength and balance tests. Subjects were assessed before and after physical therapy and 2 months after the physical therapy. For the statistical analysis the significance level of p ≤ 0.05 was selected. Vilkokson‘s criteria for two dependent samples was used. Conclusions: 1. Flexibility was improved for both groups (after 10 and 20 physiotherapy procedures) (p ≤0,05), but achieved reliable changes sustained for 2 months only in group which took 20 procedures of physiotherapy. 2. Muscle strength after 10 and 20 physiotherapy procedures changed unevenly: • After 10 physiotherapy procedures – during sit – to stand test muscle strength did not increase significantly (p> 0,05), during partial sit up test muscle strength increased significantly (p≤0,05), but did not last for 2 months (p ≤ 0,05). • After 20 physiotherapy procedures during sit – to stand test and partial sit up test, muscle strength increased significantly (p ≤ 0.05), but only during partial sit up test muscle strength change remained for 2 months. 3. Balance was significantly improved by both 10 and 20 physiotherapy procedures (p ≤ 0,05), statistically significant changes remained 2 months after physical therapy. Practical recommendations: It is important to pay attention to specific movement disorders of mentally disabled people and adjust the physical activity programs to their needs. Achievements should be tested and programs should be adapted.