Trumpas liežuvio pasaitėlis. Istoriniai aspektai, diagnostika, chirurginio gydymo indikacijos, metodai, komplikacijos. Literatūros apžvalga
Šimkevičius, Mindaugas |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Trumpo liežuvio pasaitėlio diagnostika išlieka subjektyviai nustatoma diagnoze, o kriterijai jos chirurginio gydymo reikalingumui dažniausiai remiasi individualia gydytojo patirtimi. Dėl didėjančio visiems pasiekiamo informacinio srauto su šia problema susiduriama vis dažniau. Medžiaga ir metodai: atlikta paieška duomenų bazėje Pubmed apimant 2011 - 2021 metais publikuotus straipsnius anglų kalba, kuriuose straipsnių subjektai buvo žmonės. Iškelti tikslai - apžvelgti naujausią literatūrą trumpo liežuvio pasaitėlio tema, įvertinti diagnostikos metodus, indikacijas trumpo liežuvio pasaitėlio chirurginei korekcijai, palyginti žindančių moterų skundus, kurių kūdikių liežuvio pasaitėlis yra trumpas, ir kurių normalus, palyginti vaikų žindymą prieš ir po liežuvio pasaitėlio korekcijos, palyginti žindymą chirurgiškai koregavus trumpą pasaitėlį vaikams ir nekoregavus jo. Rezultatai: Į apžvalgą įtraukti penkiolika straipsnių buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoje straipsnių grupėje - apsunkintas žindymas yra labiau būdingas vaikams gimusiems su trumpu liežuvio pasaitėliu, nei gimusiems su įprastu liežuvio pasaitėliu. Antroje grupėje po trumpo liežuvio pasaitėlio chirurginės korekcijos vaikams stebimas ryškus žindyvių išsakomas pagerėjimas žindyme. Trečioje straipsnių grupėje - žindymo rezultatai dinamikoje yra geresni vaikams, kuriems taikytas chirurginis trumpo liežuvio pasaitėlio gydymas. Išvados: Kūdikių, gimusių su trumpu liežuvio pasaitėliu, lyginant su kūdikiais turinčiais įprastą liežuvio pasaitėlį, žindymas dažniau bus apsunkintas. Po chirurginio trumpo liežuvio pasaitėlio gydymo kūdikystės laikotarpiu žindyvės atžymi pagerėjimą maitinant iš krūties. Kūdikiai, kurių trumpas liežuvio pasaitėlis chirurgiškai koreguotas žindo geriau, nei kūdikiai, kurių trumpas liežuvio pasaitėlis nekoreguotas.
Relevance of the problem and aim of the work: Tongue-tie remains a subjective diagnosis. The criteria for it's surgical treatment usually depend on individual experience of a doctor. Due to the increasing amount of information, we face this problem more often. Material and the methods: The objectives are - to review the recent literature on the subject of a tongue-tie. To evaluate diagnostic methods, indications for surgical correction of the tied tongue. To compare breastfeeding in women with tongue-tied infants and not tongue-tied infants. To compare the breastfeeding of children before and after correction of the tied tongue. To compare breastfeeding after surgical correction of the tongue-tie with breastfeeding of those that received no surgical correction. Results: The fifteen articles included in the review were divided into three groups. In the first group of articles, difficult breastfeeding is more common in children born with a tongue-tie comparing with those whose tongue is not tied. In the second group, after a surgical correction of the tongue-tie, a marked improvement in breastfeeding was observed in infants. In the third group of articles, the breastfeeding is better in children who have undergone surgical treatment of tied-tongue. Conclusions: Breastfeeding will be more likely to be more difficult in babies born with a tied tongue compared to babies with a normal tongue. After surgical treatment of the tied-tongue during infancy, breastfeeding women show an improvement in breastfeeding. Babies with a surgically corrected tongue-tie perform better in breastfeeding than infants with an uncorrected tongue-tie.