Pacientų pasiruošimo akies operacijai atmintinės poveikis jų informuotumui ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės įvertinimui

Abstract

Autorius: Deimantė Užkuraitytė Darbo pavadinimas: Pacientų pasiruošimo akies operacijai atmintinės poveikis jų informuotumui ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės įvertinimui. Tyrimo tikslas: nustatyti pacientų, ruošiamų akies operacijai, informavimo apie ligą ir gydymą metodikos pakeitimo poveikį žinioms ir sveikatos paslaugų įvertinimui. Tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti, kuriuose gydymo etapuose pacientams kyla daugiausiai neaiškumų; nustatyti, kaip pakinta pacientų informuotumas (PI), žodinę informaciją apie ligą ir gydymą papildant pacientui duodama atmintine; nustatyti, kaip gydymo procese naudojama atmintinė pagerina pacientų sveikatos paslaugų teikimo kokybės vertinimą. Metodai ir tyrimo dalyviai: atliktas tyrimas, kurio metu telefonu į originalios anketos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos pacientai, kuriems atlikta pars plana vitrektomijos operacija. Vieniems pacientams informaciją prieš operaciją gydytojas teikė tik žodžiu (I grupė), kitiems – buvo duodama ir standartizuota atmintinė apie ligą ir jos gydymą (II grupė). Rezultatai: didžioji dalis pacientų Akių ligų klinikos objektus rado lengvai, nors 21 (45 proc.) lankėsi pirmą kartą. Daugiausiai neaiškumų kilo (32 proc. I grupės ir 31 proc. II grupės pacientų) atvykstant pirmajam vizitui. Įvertintas PI balų vidurkis gydymo etapuose: pirmosios konsultacijos etape 0,82 balo I grupėje ir 0,94 balo II grupėje (p = 0,003), pasiruošimo operacijai – atitinkamai 0,83 ir 0,89 (p = 0,079), stacionarizavimo – 0,74 ir 0,80 (p = 0,032), operacijos – 0,59 ir 0,97 (p <0,001), pooperacinio laikotarpio – 0,70 ir 0,95 (p <0,001). 43 proc. I grupės pacientų trūko informacijos apie operacijos eigą, taikomą nuskausminimą, o II grupėje visiems informacijos pakako (p = 0,002). Vertinant pacientų žinias apie ligą ir gydymą net 32 proc. I grupės pacientų teigė, kad turi daug klausimų, II grupėje tokių pacientų nebuvo (p = 0,002). Pacientų pateiktas sveikatos paslaugų kokybės įvertinimas I grupėje varijavo nuo 7 iki 10 balų, o II grupėje – nuo 9 iki 10 balų (p <0,001). Išvados: pasiruošimo akių operacijai atmintinės įvedimas pacientams suteikė daugiau informacijos, todėl jie pirmosios konsultacijos, stacionarizavimo, operacijos ir pooperaciniu laikotarpiu žinojo daugiau, nei informuoti tik žodžiu. Sergantieji pažymėjo, jog daugiausia neaiškumų kyla atvykimo į pirmąją gydytojo konsultaciją laikotarpiu. Pastebėta, kad suteiktų sveikatos paslaugų kokybės įvertinimas yra geresnis, kai pacientai apie savo ligą ir gydymą žino daugiau.