Dauginį ligotumą turinčių pacientų sveikatos priežiūros paslaugų naudojimo apimtys

Tikslas. Nustatyti dauginį ligotumą turinčių pacientų, dalyvaujančių „CHRODIS PLUS“ projekte, naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis apimtis. Uždaviniai. 1. Nustatyti dauginiu ligotumu sergančiųjų apsilankymų pas pirminės sveikatos priežiūros teikėjus bei gydytojus specialistus dažnį. 2. Nustatyti dauginiu ligotumu sergančiųjų hospitalizacijų ir apsilankymų skubios pagalbos skyriuje dažnius. 3. Įvertinti sąsajas tarp dauginiu ligotumu sergančiųjų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų naudojimo ir jų sociodemografinių veiksnių, lėtinių ligų sunkumo laipsnių bei pacientų trapumo. Metodai ir tyrimo dalyviai. Antrinė retrospektyvinė kiekybinė 201 tyrime „Dauginį ligotumą turinčių pacientų sveikatos priežiūros stebėjimas ir vertinimas“ dalyvaujančio paciento nuasmenintų sociodemografinių ir sveikatos duomenų, gautų naudojantis LSMU KK LIS ir Kaltinėnų ambulatorinėmis kortelėmis, analizė Tyrimas yra „CHRODIS PLUS“ projekto dalis, tyrimo trukmė metai laiko: 2019-2020. Tyrimui vykdyti gautas bioetikos leidimas Nr. BEC-MF-94. Į tyrimą įtraukti 40-75 metų amžiaus pacientai, atitinkantys dauginio ligotumo kriterijus. Duomenys suvesti į MIDAS sistemą ir analizuoti SPSS programa. Statistinei analizei naudotas Stjudento T kriterijus, vienfaktorinė dispersinė analizė, 2 požymių homogeniškumo kriterijus ir Pirsono koreliacijos koeficientas. Tyrimo rezultatai. Pacientai lankėsi pas PSP teikėjus vidutiniškai 15,27 ± 6,79 kartus per metus, iš jų pas atvejo vadybininką 4,54 ± 1,70; pas gydytojus specialistus 4,5 ± 4,4. Vykdyto tyrimo metu nehospitalizuoti 78,6 %, 67,4% hospitalizuotų pacientų gydyti stacionare 1 kartą, kitų hospitalizacijų skaičius 2-9 kartai; vidutinis lovadienių skaičius 13,26 ± 17,24 dienų. 87,6 % pacientų nesilankė SPS. 64% apsilankiusiųjų SPS ten lankėsi 1 kartą, likę - 2 - 3 kartus. Pas PSP teikėjus reikšmingai dažniau lankėsi pacientai iki 65 m. amžiaus nei vyresni (15,27 apsilankymai vs 9,32; p = 0,001), turintys vidurinį išsilavinimą lyginant su pacientais su pagrindiniu ar aukštuoju išsilavinimu (17,68 apsilankymai vs 14,08 vs 14,54; p = 0,005) bei kaimo gyventojai lyginant su pacientais iš miesto (17,46 apsilankymai vs 14,51; p = 0,003). Pacientai iš kaimo reikšmingai rečiau lankėsi pas gydytojus specialistus nei miesto gyventojai (3,46 apsilankymai vs 4,89; p = 0,028). Nei vienas kaime gyvenantis pacientas per pastaruosius metus nesilankė SPS. Lėtinių ligų sunkumas (pagal CCI indeksą) buvo susijęs su didesniu specialistų konsultacijų dažniu, o didesnis trapumas (pagal FI indeksą) – su didesniu vizitų pas PSP teikėjus dažniu (p < 0,05). Išvados. 1. Dažniausiai dauginį ligotumą turintys pacientai lankėsi pas PSP teikėjus – šeimos gydytoją ir atvejo vadybininką. Šių vizitų buvo 15,27 ± 6,79 kartų per metus, trečdalį jų sudarė vizitai pas atvejo vadybininką. Vizitų pas gydytojus specialistus dažnis buvo 3 kartus mažesnis ir siekė 4,5 ± 4,4 kartų per metus, pas juos reikšmingai rečiau lankėsi pacientai iš kaimo. 2. Per paskutinius metus daugiau nei trys ketvirtadaliai pacientų hospitalizuoti nebuvo, du trečdaliai hospitalizuotų pacientų gydyti stacionare 1 kartą, lovadienių skaičius buvo vidutiniškai 13,26 ± 17,24 dienų per metus. Per paskutinius metus dauguma pacientų nesilankė SPS, du trečdaliai SPS buvusių pacientų ten lankėsi 1 kartą, kaime gyvenantys pacientai SPS nebuvo nei karto. 3. Pas PSP teikėjus reikšmingai dažniau lankėsi pacientai iki 65 m. amžiaus, vidurinį išsilavinimą turintys tiriamieji ir kaime gyvenantys pacientai. Lėtinių ligų sunkumas buvo susijęs su didesniu specialistų konsultacijų dažniu, o didesnis trapumas – su dažnesniais vizitais pas PSP teikėjus.

Aim. To identify the volume of health care utilization of multimorbid patients, participating in „CHRODIS PLUS“ project. Objectives. 1. To identify primary and speciality healthcare visit rates of multimorbid patients to. 2. To identify hospitalization and emergency room (ER) visit rates of multimorbid patients. 3. To evaluate the relationship between primary healthcare utilization of multimorbid patients and sociodemographic factors, severity of comorbidity and patients‘ frailty Subjects and methods. A secondary retrospective quantitive analysis of data of 201 patients participating in research „Observation and evaluation of heathcare for multimorbid patients“ was performed. Depersonalized sociodemographic and medical data was gathered using LSMU KK LIS system and Kaltinėnai ambulatory medical records. This research is part of „CHRODIS PLUS“ project, it lasted for a year: 2019 - 2020. The bioethical permission, Nr. BEC-MF-94, was received. Participants were 40 - 75 years old patients, fitting the multimorbidity criteria. Data was uploaded to MIDAS system and analyzed using SPSS program. Student's t-distribution, analysis of variance, Chi-squared test and Pearson correlation coefficient were used for statistical analysis. Results. Patients visited primary heathcare providers approximately 15,27 ± 6,79 times a year, case managers 4,54 ± 1,70 times a year and other health care specialists approximately 4,5 ± 4,4 times a year. Throughout last year 78,6 % of subjects have not been admitted to hospitals, 67,4% of hospitalized patients have been admitted once and the rest have been hospitalized 2-9 times, the mean number of bed days was 13,26 ± 17,24 a year. Throughout last year 87,6 % of subjects have not visited ER, 64% of patients who visited ER have come there once and the rest have visited ER either 2 or 3 times. Primary healthcare visit rates were significantly higher among patients younger than 65 years old compared to older patients (15,27 visits vs 9,32; p = 0,001), those with general secondary education compared to primary or higher education (17,68 visits vs 14,08 vs 14,54; p = 0,005) and subjects from rural areas compared to urban areas (17,46 visits vs 14,51; p = 0,003). Patients from rural areas had significantly lower speciality healthcare visit rates than people from urban areas (3,46 visits vs 4,89; p = 0,028). None of the subjects from rural areas have been to ER throughout last year, Severity of comorbidity (based on CCI) was associated with higher speciality healthcare visit rates, while severity of frailty (based on FI) had connection to higher primary healthcare visit rates (p < 0,05). Conclusions. 1. Multimorbid patients most frequently visited primary healthcare providers - family doctors or case managers. Primary healthcare visit rates were 15,27 ± 6,79 times a year, with one-third of them belonging to visits to care manager. Specialists were visited 3 times less frequently – 4,5 ± 4,4 times a year and were visited significantly less by patients from rural areas. 2. Throughout last year three-quarters of subjects have not been admitted to hospitals, more than two-thirds of hospitalized patients have been admitted once, the mean number of bed days among the hospitalized patients was 13,26 ± 17,24 a year Throughout last year a majority of subjects have not visited ER, two-thirds of patients who visited ER have done it once, no patients from rural areas visited ER. 3. Primary healthcare visit rates were significantly higher among patients younger than 65 years old, those with general secondary education and patients from rural areas. Severity of comorbidity was associated with higher speciality healthcare visit rates, meanwhile severity of frailty had connection to higher primary healthcare visit rates.