Pacientų, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, slauga asmens namuose

Rasa Černiauskaitė. Pacientų, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, slauga asmens namuose. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc.dr. Lina Danusevičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 58 p. Tyrimo tikslas: atskleisti, kaip užtikrinama slauga asmens namuose pacientui, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Tyrimo objektas: pacientų slauga asmens namuose. Tyrimo metodika: kokybinis turinio analizės metodas taikant pusiau struktūruotą interviu. Atranka kriterinė ir patogioji. Buvo atrinkti ir apklausti 10 respondentų. Išvados:

1. Bendrosios praktikos slaugytojai teikiantys slaugos paslaugas asmens namuose yra priklausomi nuo šeimos gydytojo, kas trukdo autonomiškai veikti ir efektyviai priimti sprendimus. Slaugai namuose užtikrinti jie įžvelgia didesnį poreikį žmogiškiesiems ištekliams, transportui. Ligonių skaičius tenkantis slaugytojai yra pernelyg didelis, kad būtų galima užtikrinti kokybišką darbą.
2. Artimieji slaugantys ligonį namuose ASPN komandos įgalinami ir mokomi užtikrinti slaugą namuose. Slaugymo sunkumai ir informacijos trūkumas lydi nuo pat ligos pradžios ir tęsiasi toliau slaugant ligonį namuose. ASPN paslaugų pasiūla neaprėpia slaugos pacientui poreikio ir pasigendama platesnės komandos paslaugų asmens namuose.
3. Palyginus artimųjų ir bendrosios praktikos slaugytojų požiūrį į slaugos paslaugų namuose teikimą ir jo užtikrinimą išryškėjo šie bendrumai: emocinės paramos ir palaikymo poreikis ir ilgalaikio atokvėpio poreikis. Siekiant užtikrinti kuo geresnę slaugą namuose artimieji siekia žinių, o slaugytojai stengiasi šį poreikį mokytis patenkinti.

Rasa Černiauskaitė. In-Home Nursing Services for Patients Who Need Constant Care. Bachelor Thesis. Academic Advisor: Assoc. Prof. Dr. Lina Danusevičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nursing Clinic. Kaunas, 2023; 58 pages. The goal of the study is to reveal how patients who have been prescribed constant care are ensured the provision of in-home nursing services. Research object: in-home nursing services. Research methods: qualitative content analysis method using semi-structured interviews. The criterion-based and convenience sampling was applied. 10 respondents were selected and interviewed: 5 general practice nurses working at ACSH and 5 relatives caring for the patient at home. Conclusions:

1. General practice nurses providing in-home nursing services are dependent on family physicians, which prevents them from acting autonomously and making effective decisions. To ensure in-home nursing, they see a greater need for human resources and transport. The number of patients per nurse is too high to ensure high quality work.
2. Relatives caring for patient at home are empowered and trained by ACSH teams to provide in- home care. Difficulties in nursing and lack of information are present from the beginning of the disease and continue during further care of the patient at home. Offering of ACSH service does not cover the patient’s need for care and misses the wider team services at patient’s home.
3. Comparing the attitude of family members towards provision on in-home nursing services with that of general practice nurses, the two attitudes have the following features in common: the need for emotional support and the need for a long-term respite. In order to ensure the best possible in- home care, relatives seek knowledge, and nurses try to learn to satisfy this need.