Medicinos studijų studentų patiriamo fizinio ir psichologinio nuovargio sąsajos su gyvenimo kokybe

Autorius: Iveta Grigaitė. Darbo pavadinimas: Medicinos studijų studentų patiriamo fizinio ir psichologinio nuovargio sąsajos su gyvenimo kokybe. Tikslas: Nustatyti sąsajas tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų patiriamo fizinio ir psichologinio nuovargio, nerimo, depresijos simptomų sunkumo ir jų gyvenimo kokybės. Uždaviniai: 1. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų patiriamą fizinį ir psichologinį nuovargį. 2. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų patiriamų nerimo ir depresijos simptomų išreikštumą. 3. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų gyvenimo kokybę ir jai įtaką darančius gyvenimo būdo veiksnius. 4. Nustatyti studentų patiriamo fizinio ir psichologinio nuovargio, nerimo, depresijos simptomų sunkumo ir gyvenimo kokybės sąsajas. Metodika: 2022 m. gruodį – 2023 m. vasarį atliktas analitinis stebėjimo momentinis tyrimas, anoniminės internetinės apklausos būdu. Apklausoje naudojamas autorių sudarytas klausimynas sociodemografiniams duomenims ir gyvenimo būdo vertinimui, Daugiamačio nuovargio inventoriaus (MFI-20L) klausimynas nuovargiui vertinti, PSO nustatytos gyvenimo kokybės sutrumpinta forma (WHOQOL-BREF) gyvenimo kokybei vertinti, Paciento sveikatos klausimynas – 9 (PHQ-9) depresijos simptomams vertinti ir Generalizuoto nerimo sutrikimo skalės – 7 (GAD-7) klausimynas nerimo simptomams vertinti. Statistinė analizė atlikta naudojant Kolmogrov-Smirnov testą, neparametrinį Kruskal-Wallis testą bei Spearman koreliacijos koeficientą. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais kai p < 0,05. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 369 studentai, iš kurių 324 (87,8 proc.) moterys, 42 (11,4 proc.) vyrai ir 3 (0,8 proc.) asmenų, pažymėjusių savo lytį kaip „kita“. Bendra amžiaus mediana – 21 (SN 2,403) metai. Nustatyta, kad labiausiai studentai jaučia bendrą (65,2 proc. (SN 22,890)) ir protinį nuovargį (65,2 proc. SN 23,324)). Kas trečias studentas (121 (32,8 proc.)) patiria lengvą nerimą ir menkai išreikštus depresijos simptomus (145 (39,3 proc.)). Subjektyviai studentai savo gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę vertina gerai (152 (41,7 proc.) ir 157 (42,5 proc.) atitinkamai). Vertinant pagal atskiras sritis, studentų gyvenimo kokybė geriausia fizinėje srityje (65,6 SN 15,820)), blogiausia – psichologinėje (54,2 SN 21,699). Rastos statistiškai reikšmingos sąsajos (p<0,05) tarp ilgesnio miego, intensyvesnio fizinio aktyvumo, retesnio nikotino produktų ir alkoholio vartojimo bei geresnės gyvenimo kokybės. Rastos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp sunkesnių nerimo ir depresijos simptomų ir didesnio nuovargio visose skalėse (p<0,05). Sunkesni depresijos simptomai statistiškai reikšmingai (p<0,05) susiję su prastesne gyvenimo kokybe visose srityse, o sunkesni nerimo simptomai – visose, išskyrus socialinių ryšių. Rastos vidutinio stiprumo priklausomybės (0,3<r<0,75) statistiškai reikšmingos (p<0,05) koreliacijos tarp didesnio nuovargio visose skalėse ir geresnės gyvenimo kokybės fizinėje, psichologinėje ir aplinkos srityse bei didesnio fizinio nuovargio ir sumažėjusio aktyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės socialinių ryšių srityje. Išvados: 1. Du trečdaliai tyrime dalyvavusių medicinos studentų jautė bendrą nuovargį ir protinį nuovargį. Didesnį fizinį ir protinį nuovargį ir labiau sumažėjusią motyvaciją jautė 1, 3 ir 6 kurso studentai, o labiau sumažėjęs aktyvumas rastas tarp 2 ir 6 kurso studentų. 2. Kas trečias studentas patiria lengvą nerimą vertinant nerimo simptomus arba menkai išreikštus depresijos simptomus vertinant depresiškumą. Tuo tarpu penktadalis tiriamųjų patiria sunkius nerimo simptomus, o beveik ketvirtadalis studentų – sunkius arba labai sunkius depresijos simptomus. 3. Beveik pusė studentų savo bendrą gyvenimo kokybę ir subjektyvią sveikatos būklę vertina kaip gerą. Geriausiai įvertinta fizinė gyvenimo kokybės sritis, o blogiausiai – psichologinė. Ilgesnė miego trukmė siejosi su geresne gyvenimo kokybe visose srityse, intensyvesnė fizinė veikla siejosi su geresne gyvenimo kokybe fizinėje, psichologinėje ir aplinkos srityse. Nikotino vartojimas kiekvieną dieną susijęs su prastesne gyvenimo kokybe fizinėje, psichologinėje ir aplinkos srityse palyginus su nerūkančiais tiriamaisiais, tuo tarpu alkoholio vartojimas kelis kartus per savaitę susijęs su prastesne gyvenimo kokybe fizinėje ir psichologinėje srityse lyginant su negeriančiais studentais. 4. Kuo sunkesni nerimo ar depresijos simptomai, tuo didesnį nuovargį visose skalėse jaučia studentai. Sunkesni nerimo simptomai siejosi su blogesne gyvenimo kokybe fizinėje, psichologinėje ir aplinkos srityse, o sunkūs depresijos simptomai – su blogesne gyvenimo kokybe visose srityse. Didesnis nuovargis bet kurioje iš nuovargio skalių susijęs su prastesne gyvenimo kokybe fizinėje, psichologinėje ir aplinkos srityse.

Author: Iveta Grigaitė. Title: Associations Between Physical and Psychological Fatigue and Quality of Life Among Medical Students. Aim: To evaluate the correlations between the physical and psychological fatigue, symptoms of anxiety, depression, and quality of life of Lithuanian University of Health Sciences students. Objectives: 1. To assess the physical and psychological fatigue of Lithuanian University of Health Sciences students 2. To assess the symptoms of anxiety and depression of Lithuanian University of Health Sciences students 3. To assess the quality of life of Lithuanian University of Health Sciences students and the lifestyle factors influencing it. 4. To evaluate the correlations between the fatigue, symptoms of anxiety, depression, and quality of life of the students. Methods: An instantaneous study was conducted by the way of anonymous online survey on December 2022 – February 2023. The survey included original questionnaire about the sociodemographics and lifestyle evaluation of the students. Fatigue was evaluated by the Multidimensional Fatigue Inventory (MFI-20), the quality of life was evaluated by World Health Organisation Quality of Life short form (WHOQOL-BREF), depressive symptoms were evaluated by Patient Health Questionnaire – 9 (PHQ-9) and the symptoms of anxiety were evaluated by General Anxiety Disorder – 7 questionnaire (GAD-7). Statistical analysis was performed using Kolmogrov-Smirnov test, non-parametric Kruskal-Wallis test and Spearman‘s correlation coefficient. Results were held statistically significant with p < 0,05. Results: 369 students participated out of whom 324 (87,8 %) were female, 42 (11,4 %) male and 3 (0,8 %) were people, who chose their gender as „other“. The median age was 21 (SD 2,403). Most of the students suffered from General (65,2 proc. (SD 22,890)) and Mental fatigue (65,2 % SD 23,324)). One third of the students experience mild symptoms of anxiety (121 (32,8 %)) and depression (145 (39,3 %)). Subjectively, students evaluated their quality of life and general health condition as good (152 (41,7 %) and 157 (42,5 %) respectively). Evaluating separate domains, student quality of life is the best in Physical domain (65,6 SD 15,820)) and the worst in Psychological domain (54,2 SD 21,699). Statistically significant correlations (p<0,05) were found between longer sleep, greater physical activity, less smoking and alcohol drinking, and better quality of life. There was a statistically significant correlation between more severe symptoms of anxiety and depression and greater fatigue in all dimensions (p<0,05). More severe symptoms of depression statistically significantly correlated (p<0,05) with lesser life quality in all domains, while more severe anxiety symptoms – with lesser life quality in all domains, except Social Relationships. Statistically significant (p<0,05) moderately dependent (0,3<r<0,75) correlations were found between greater fatigue in all dimensions and lesser quality of life in Physical, Psychological and Environment domains and greater Physical fatigue and Reduced activity dimensions and lesser quality of life in Social Relationships domain. Conclusions: 1. Two thirds of the medical students suffered from General and Mental fatigue. 1st, 3rd and 6th year students had worse results in Physical and Mental fatigue and Reduced motivation scales, while 2nd and 6th year students suffered from Reduced activity. 2. One in three students suffer from mild anxiety and mild depression symptoms. Meanwhile one fifth of the students suffer from severe anxiety and almost one fourth of the students suffer from severe or extreme depression symptoms. 3. Almost half of the students evaluated their overall quality of life and subjective health condition as good. Among the students, Physical quality of life was evaluated as the best and Psychological Quality of Life was evaluated as worst. Longer sleep hours were associated with better quality of life in all domains, more intense physical activity associated with better quality of life in Physical, Psychological and Environment domains. Smoking every day to lower quality of life in Physical, Psychological and Environment domains compared to non-smoking peers, while alcohol consumption a few times a week related to lower quality of life in Physical and Psychological domains compared to their non-drinking peers. 4. The more severe the symptoms of anxiety or depression, the more fatigued are the students in all dimensions of fatigue. The more severe the symptoms of anxiety, the worse quality of life in Physical, Psychological and Environment domains. The more severe the fatigue is in any of dimensions, the worse the quality of life is in Physical, Psychological and Environment domains.