Bambos išvaržos gydymo metodai
Recenzentas / Reviewer |
Autorius: Ieva Smolskaitė. Darbo pavadinimas: Bambos išvaržos gydymo metodai. Tyrimo tikslas: Atlikti sisteminę literatūros analizę apžvelgiant ir apibendrinant bambos išvaržos chirurginius gydymo metodus bei jų rezultatus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir aprašyti bambos išvaržos dažniausius atvirus, endoskopinius ir laparoskopinius chirurginius gydymo metodus bei jų ypatumus. 2. Palyginti pacientų, kuriems buvo taikytas skirtingas chirurginis gydymas bambos išvaržos plastikai, pooperacinį skausmą, komplikacijų, išvaržos atsinaujinimo dažnį ir vidutinį nedarbingumo laiką. 3. Vadovaujantis tyrimo rezultatais nustatyti, kuris chirurginis gydymo metodas bambos išvaržos plastikai yra palankiausias. Darbo metodika: Sisteminė literatūros apžvalga atlikta naudojantis duomenų bazėmis „MEDLINE“ (Pubmed), „The Cohrane Library“, „ScienceDirect“. Straipsnių atrankai naudoti raktažodžiai: „umbilical hernia, paraumbilical hernia, mesh repair, mesh placement, mesh, herniorrhaphy“. Vadovaujantis PRISMA rekomendacijomis ir PICO sistema, suformuluotas klinikinis klausimas, nustatyti publikacijų įtraukimo ir atmetimo kriterijai. Įtrauktų straipsnių klaidų rizika ir kokybė įvertinta pasirinktu Cohrane Risk of Bias Tool vertinimo įrankiu. Rezultatai: Atlikus paiešką duomenų bazėse identifikuoti 1389 straipsniai. Į analizę įtraukti 7 atsitiktinių kontroliuojamų imčių tyrimai ir renkami pagrindiniai duomenys: pooperacinis skausmas, komplikacijų, išvaržos atsinaujinimo dažnis ir vidutinis nedarbingumo laikas. Mažiausiai komplikacijų sukelia atvira išvaržos plastika savais audiniais (seroma < 1 %, hematoma 1 %, infekcija < 1 %), o daugiausiai – IPOM technika (seroma 7,1-58 %, hematoma 0-7,1 %). Mažiausias išvaržos atsinaujinimo dažnis stebėtas taikant atvirą išvaržos plastiką tinkleliu sublay/onlay padėtyse (0-5 %), o didžiausias – IPOM techniką (0-33 %). Trumpiausias vidutinis nedarbingumo laikas nustatytas taikant SCOLA metodą (5,2 d.), o ilgiausias – atvirą išvaržos plastiką tinkleliu onlay padėtyje (11,1-17,2 d.). Mažiausias pooperacinis skausmas nustatytas taikant atvirą išvaržos plastiką tinkleliu sublay padėtyje (2-4,9 b.), o didžiausias – IPOM plus techniką (2,1-7,3 b.). Išvados: 1. Pagrindiniai bambos išvaržos gydymo metodai – defekto plastika savais audiniais arba tinkleliu, kuris fiksuojamas atviros, laparoskopinės ar endoskopinės operacijos metu. 2. Atvira išvaržos plastika savais audiniais, atvira išvaržos plastika tinkleliu, fiksuojant sublay metodu ir SCOLA technika yra saugūs ir efektyvūs bambos išvaržos gydymo būdai, pasižymintys nedideliu komplikacijų (0-6,7 %), išvaržos atsinaujinimo dažniu (0-12 %), trumpu vidutinio nedarbingumo laiku (5,2-8,2 d.) ir sukeliantys nuo minimalaus (2 b.) iki vidutinio stiprumo (4,9 b.) pooperacinį skausmą. 3. Vadovaujantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad palankiausias bambos išvaržos chirurginis gydymo metodas, kuris sukelia mažiausią išvaržos atsinaujinimo dažnį ir pooperacinį skausmą, yra atvira išvaržos plastika tinkleliu, fiksuojamu sublay padėtyje. Atsižvelgiant į paciento gretutines ligas, rizikos veiksnius, KMI ir išvaržos ypatybes – chirurginė technika turėtų būti parenkama individualiai.
Author: Ieva Smolskaitė Title: Treatment methods for umbilical hernia. Aim: To perform a systematic analysis of the literature reviewing and summarising the surgical treatment of umbilical hernia and its outcomes. Objectives: 1. To analyse and describe the most common open, endoscopic and laparoscopic surgical methods of umbilical hernia repair and their peculiarities. 2. To compare postoperative pain, complications and recurrence rates and mean time off work in patients with different surgical treatments for umbilical hernia repair. 3. Based on the results of the study, determine which surgical approach to umbilical hernia repair is most favourable. Methodology: A systematic literature review was conducted using MEDLINE (PubMed), The Cochrane Library, and ScienceDirect databases with keywords: "umbilical hernia, paraumbilical hernia, mesh repair, mesh placement, mesh, herniorrhaphy." Following PRISMA guidelines and the PICO system, a clinical question was formulated along with defined inclusion and exclusion criteria for publications. The quality and risk of bias of these articles were assessed using the Cochrane Risk of Bias Tool. Results: A database search identified 1,389 articles, and the systematic review included 7 randomized controlled trials. The review focused on key outcomes such as average postoperative pain, complication and hernia recurrence rates, and average time off work. Comparing different surgical approaches, the study found that: open suture repair exhibits the lowest complication rates (seroma < 1 %, hematoma 1 %, infection < 1 %), while the IPOM technique shows the highest complication rates (seroma 7,1-58 %, hematoma 0-7,1 %). The lowest hernia recurrence rate was observed with open hernia repair using mesh fixed in the sublay/onlay position (0-5 %), while the highest rate was observed with the IPOM technique (0-33 %). The shortest average time off work was observed with the SCOLA method (5,2 days), while the longest was associated with open hernia repair using mesh in the onlay position (11,1-17,2 days). The lowest postoperative pain was observed with open hernia repair with mesh fixation in the sublay position (2-4,9 points), and the highest with the IPOM plus technique (2,1-7,3 points). Conclusions: 1. The main methods for umbilical hernia management include open suture repair, open mesh repair, and mesh repairs using laparoscopic or endoscopic techniques. 2. Open suture repair, open mesh sublay fixation, and SCOLA methods are safe and effective treatments for umbilical hernia. They have low complication rates (0-6,7 %), hernia recurrence rates (0-12 %), and short mean time off work (5,2-8,2 days), causing minimal (2 points) to moderate (4,9 points) postoperative pain. 3. Based on the study findings, open mesh repair with sublay fixation emerges as the optimal surgical approach for umbilical hernia repair, demonstrating the lowest recurrence and postoperative pain rates. The surgical technique should be tailored to the patient's individual comorbid conditions, risk factors, body mass index, and specific hernia attributes.