savęs vertinimas nėštumo metu ir gimdymo skausmo malšinimo būdo pasirinkimas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Markauskienė, Regina | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Riklikienė, Olga | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member |
Petrošienė B. Savęs vertinimas nėštumo metu ir gimdymo skausmo malšinimo būdo pasirinkimas, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. Alina Vaškelytė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2018, – 80 p. Tyrimo tikslas – išanalizuoti moterų savęs vertinimą nėštumo metu ir gimdymo skausmo malšinimo būdo pasirinkimą. Uţdaviniai: Nustatyti moterų savęs vertinimą nėštumo metu. Išanalizuoti moterims taikytus gimdymo skausmo malšinimo būdus. Nustatyti sąsajas tarp moterų savęs vertinimo nėštumo metu ir gimdymo skausmo malšinimo būdo pasirinkimo. Metodai. LSMUL KK Gimdymo skyriuje atlikta 2017 m. balandţio – 2017 m. gruodţio mėnesiais gimdţiusių moterų anoniminė anketinė apklausa (n=355, atsako daţnis 93 proc.). Gimdyvių savęs vertinimui nėštumo metu tirti naudotas Lederman R. Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynas, sutrumpinta versija (angl. The Lederman Prenatal Self-Evaluation Questionnaire II, short Form, Regina Lederman, PSEQ – sf 2012). Aukštesni balai rodo blogesnę psichosocialinę adaptaciją nėštumo metu. Gimdyvių jaučiamam skausmui įvertinti naudota SAS. Rezultatai: Gimdyvių blogiausiai vertinami psichosocialinės adaptacijos nėštumo metu aspektai buvo susirūpinimas dėl savo ir kūdikio geros savijautos gimdant (STB=58,55), skausmo įveika ir bejėgiškumo bei kontrolės praradimo pojūtis gimdant (STB=52,25), pasiruošimas gimdymui (STB=46,23). Respondenčių, lankiusių pasirengimo gimdymui pamokėles, savęs vertinimo pripaţįstant nėštumą (V=13,15, SN=1,8), identifikuojant save motinos vaidmenyje (V=12,16, SN=1,9), vertinant skausmo įveikos bei kontrolės praradimo pojūtį gimdymo metu (V=14,06, SN=3,4) įverčiai rodė geresnę psichosocialinę adaptaciją nei respondenčių, nelankiusių pasirengimo gimdymui pamokėlių (p<0,05). Medikamentinis gimdymo skausmo malšinimo būdas taikytas daţniau pirmą kartą gimdţiusioms moterims (75,6 proc., n=158), nei pakartotinai gimdţiusioms moterims (57,5 proc., n=84) (p<0,05). Gimdyvės, kurioms taikyta epidurinė nejautra, savo jaučiamą skausmą gimdymo pradţioje vertino vidutiniškai 7,43 balo iš 10 galimų, o gimdyvės, kurioms taikyta inhaliacinė analgezija, vidutiniškai 4,87 balo iš 10 galimų (p<0,05). Gimdyvės, kurioms taikyti nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai pasiruošimą gimdymui (V=12,32, SN=2,7), skausmo įveikos bei kontrolės praradimo pojūtį gimdymo metu (V=13,87, SN=3,3) įvertino maţesniais balais nei respondentės, kurioms gimdymo skausmui malšinti taikyti medikamentiniai būdai (p<0,05). Išvados: 1. Pirmą kartą ir pakartotinai gimdančios moterys reikšmingai blogiau save vertino moters susirūpinimo dėl savo ir kūdikio geros savijautos gimdant ir pasiruošimo gimdymui poskalėse, lyginant su motinos vaidmens identifikacija ir tarpusavio santykiais su vyru. Gimdyvių savęs vertinimas skausmo įveikos ir bejėgiškumo bei kontrolės praradimo gimdant poskalėse buvo reikšmingai susijęs su savęs vertinimu pasiruošimo gimdymui poskalėje. 2. Gimdymo skausmui malšinti reikšmingai daţniau buvo taikyti medikamentiniai skausmo malšinimo būdai. Moterims, pirmojo gimdymo laikotarpio pradţioje jautusioms didesnį nei vidutinio stiprumo skausmą reikšmingai daţniau taikyta epidurinė analgezija, nei kiti skausmo malšinimo būdai. 3. Moterys blogiau save vertinusios pasiruošimo gimdymui, skausmo įveikos ir bejėgiškumo bei kontrolės praradimo gimdant poskalėse gimdymo pradţioje jautė stipresnį skausmą, joms reikšmingai daţniau taikytas medikamentinis gimdymo skausmo malšinimo būdas ir buvo ilgesnė gimdymo trukmė.
Petrošienė B. Prenatal self-evaluation and alternatives of childbirth pain control, master„s thesis / supervisor Ph. d. A. Vaškelytė; Lithuania University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2018, - s. 80. Aim of study – To identify women‟s prenatal self-evaluation and the alternatives of childbirth pain control. Objectives: 1. To determine women‟s prenatal self-evaluation. 2. To analyze the alternatives used to control the pain of childbirth. 3. To identify the relationships between women‟s prenatal selfevaluation and the alternatives chosen to control the pain of childbirth. Methods. The research was done at Delivery department in a Hospital of Lithuania University of Health Sciences during the period of 2017 April and 2017 December. Anonymous questionnaires were used. Women‟s prenatal self-evaluation was investigated using the Lederman Prenatal Self-Evaluation Questionnaire II. Higher scores indicated less positive maternal psychosocial adaptation. Childbirth pain was assessed with NRS (Numeric Rating Scale). Results: The worst maternal psychosocial adaptations during pregnancy were recognized the following: well-being of self and baby (T-score=58.55), fear of helplessness and loss of control in labor (T-score=52.25) and preparation for labor (T-score=46.23). Women who were attending parenting classes had significant better prenatal self-evaluation scores in acceptance of pregnancy (M=13.15, SD=1.8), identification of motherhood role (M=12.16, SD=1.9) and fear of helplessness and loss of control in labor (M=14.06, SD=3.4), comparing with women who were not attending the parenting classes (p<0.05). Medication for pain relief was applied significant more frequent for primiparous women (75.6%, n=158) than for multiparous women (57.5%, n=84) (p<0.05). Women with epidural analgesia rated their pain with 7.43 from 10 at the very beginning of labor while women with inhalation analgesia rated their pain with 4.87 from 10 at the very beginning of labor (p<0.05). Women who were using non-medical pain relief methods had significant lower scores in preparation for labor (M=12.32, SD=2.7) and fear of helplessness and loss of control in labor (M=13.87, SD=3.3) comparing with women who were treated with medical pain relief methods (p<0.05). Conclusions: 1. Primiparous women as well as multiparous women had significantly worse prenatal self-evaluation rates in well-being of self and baby and preparation for labor in comparison with rates in fear of helplessness and loss of control in labor and relationship with husband. Prenatal selfevaluation rates in fear of helplessness and loss of control in labor were significantly related with rates in preparation for labor. 2. Medical pain relief methods were used significantly more frequent. Labor pain which was rated as higher than average was significantly more frequently treated using epidural analgesia than other pain relief methods. 3. Women who had higher prenatal self-evaluation rates in preparation for labor and fear of helplessness and loss of control in labor felt significantly higher pain at the very beginning of labor as well as higher rates in medical pain relief applications and longer duration of labor.