Papilomų pasireiškimas pieno ūkiuose, diagnozavimo ir gydymo perspektyvos
Gelumbickas, Ernestas |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Gumauskas, Girmantas | Komisijos narys / Committee Member |
Atlikto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti galvijų papilomos viruso rizikos veiksnių įtaką ligos pasireiškimui konkrečiame ūkyje, nustatyti autogeninės vakcinos efektyvumą skirtingo amžiaus grupėse. Tyrimo metodika. Duomenys buvo rinkti Plungės rajone, Stonaičių kaime, „X“ ūkyje. Tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės mėnesį, tyrimo trukmė - 7 mėnesiai. Tyrimui buvo atrinkta 60 telyčių, daliai iš jų - nustatyta papilomatozė. Ligos diagnozavimas atliktas remiantis, klinikinės apžiūros metu rastomis, ant odos išaugusiomis karpomis. Populiacija buvo suskirstyta į grupes pagal jų amžių ir laikymo sąlygas. Autogeninė vakcina gaminta iš karpų mėginių, paimtų nuo dviejų užsikrėtusių karvių. Po vakcinų inkubavimo, išsiaiškinus, kad jos yra sterilios, vakcinos buvo suleistos papilomatoze sergantiems ir nesergantiems galvijams po oda. Kas 2 savaites buvo vykstama į ūkį ir stebimas sveikimo procesas. Taip pat buvo ieškoma naujų papilomatozės atvejų kontrolinėje, nesergančių, bet vakcinuotų, telyčių grupėje. Tyrimo rezultatai ir išvados. Nustatytas 81 proc. autogeninės vakcinos efektyvumas gydant papilomatoze sergančias karves. Iš visų, tyrimo pradžioje sirgusių, 16 telyčių, pasveiko 13, o kontrolinėje grupėje nustatyti 6 (20 proc.) nauji infekcijos atvejai. Tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vakcinacijos ir pasveikusių karvių (p<0,05). Daugiausia atvejų (31 proc.) karpos buvo rastos išaugusios ant odos, šonkaulių srityje. Vidutinis sergančiųjų amžius yra 13 mėnesių, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp amžiaus ir susirgimų nebuvo nustatyta (p>0,05).
The aim of the study was to determine the influence of bovine papillomavirus risk factors on the incidence of the disease in a particular farm, to determine the effectiveness of the autogenous vaccine in different age groups. Study methodology: Data were collected in Plungė district, Stonaičiai village, farm “X”, the research took place from May and was concluded by November. The research consisted of 60 heifers, some of whom were diagnosed with papillomatosis. The diagnosis of the disease was made based on warts grown on the skin, which were found during a clinical examination. The population was divided into groups according to their age and housing conditions. The autogenous vaccine was made from wart samples taken from two infected cows. After incubation, the vaccines were found to be sterile and administered subcutaneously to infected and non – infected cattle. Every 2 weeks the farm was visited and the recovery process was monitored. New cases of papillomatosis were also sought in the control group and uninfected but vaccinated groups of heifers. Results and conclusions of the study: 81 percent efficacy was found of an autogenous vaccine in the treatment of cows with papillomatosis. Of all 16 heifers at baseline 13 of them recovered 6 (20%) new infections were detected in the control group. A statistically significant association was found between vaccination and recovered cows (p<0,05). In the majority of cases (31%) warts were found growing on the skin, in the area of the ribs. The mean age of patients was 13 months but no statistically significant association between age and morbidity was observed (p>0,05).