COVID-19 pandemijos pasekmės vaikų psichinei sveikatai tėvų vertinimu

Autorė: Agnė Latakaitė. Darbo pavadinimas: COVID-19 pandemijos pasekmės vaikų psichinei sveikatai tėvų vertinimu. Tikslas: Įvertinti COVID-19 pandemijos sąlygotas pasekmes vaikų bei paauglių psichinei sveikatai tėvų požiūriu. Uždaviniai: 1) Įvertinti mokyklinio amžiaus vaikų psichinę sveikatą pandemijos laikotarpiu tėvų požiūriu. 2) Įvertinti tėvų nuomonę apie mokinių psichinės sveikatos pokyčius, lyginant būklę su buvusia prieš pandemiją. 3) Išnagrinėti priežastis, lėmusias vaikų bei paauglių psichinės sveikatos pokyčius, pandemijos laikotarpiu tėvų požiūriu. 4) Įvertinti tėvų nuomonę apie vaikų psichinės sveikatos pokyčius grįžus į kontaktinį mokymąsi. Tyrimo metodai, dalyviai: Tyrimas buvo įvykdytas naudojant anoniminę apklausą - studentės sudarytą 34 klausimų anketą. Tyrime dalyvavo Klaipėdos rajono mokyklose (Ketvergių pagrindinėje mokykloje bei Dovilų pagrindinėje mokykloje) besimokančių 1-10 klasių mokinių tėvai. Rezultatai: Atsakymus į anketas pateikė 235 Klaipėdos rajono mokyklose besimokančių vaikų tėvai. Mergaitės sudarė 52,8 proc. (n=124), berniukai - 47,2 proc. (n=111), 1-4 klasės mokiniai - 37,9 proc. (n=89), 5-8 klasės - 40,4 proc. (n=95), o 9-10 klasės - 21,7 proc. (n=51). Tėvų nuomone, pandemijos metu 65,5 proc. (n=154) vaikų jautėsi vidutiniškai laimingi, liūdnesni jautėsi 9-10 klasės mokiniai (p=0,02). Tėvai nurodė, jog suprastėjusi miego kokybė, irzlumas, liūdesys, pervargimas, išsiblaškymas, hiperaktyvumas, vienišumas, nepaklusnumas dažniau vaikams pasireiškė pandemijos metu. Nerimą, vienišumą, suprastėjusią miego kokybę dažniau patyrė 9-10 klasių mokiniai. Nerimavo dažniau mergaitės. Hiperaktyvumas, nepaklusnumas dažniau pasireiškė mažesnių klasių mokiniams, berniukams. 42,1 proc. (n=99) tėvų manė, jog vaiko, ypač vyresnių klasių mokinių (p=0,03), psichinė sveikata pandemijos metu pablogėjo, 4,7 proc. (n=11) manė, jog pagerėjo. Sumažėjęs socialinių kontaktų kiekis, nuotolinis mokymas, užklasinių veiklų trūkumas buvo dažniausiai minėtos priežastys, lėmusios psichinės sveikatos pablogėjimą. Galimybė daugiau laiko praleisti namuose, gamtoje, sportuojant, užsiimant hobiu, sumažėjęs patyčių kiekis buvo veiksniai, gerinę vaikų psichinę sveikatą. 43 proc. (n=101) tėvų nurodė, jog grįžus į kontaktinį mokymąsi jų vaikui, ypač vyresnių klasių mokiniams (p=0,03), iškilo sunkumų. Tėvų nuomone, vaikai, grįžę į mokyklas, dažniau jautė pervargimą (46,1 proc. prieaugis). Dažniau nerimą jautė mergaitės, motyvacijos trūkumą - berniukai, suprastėjusią miego kokybę, dirglumą, nerimą, pervargimą - vyresnių klasių mokiniai, nepaklusnūs dažniau buvo mažesnių klasių mokiniai. 30,6 proc. (n=72) tėvų manė, jog sunkumai buvo laikini. Išvados: 1) Tėvų nuomone, vaikai pandemijos metu dažniausiai skundėsi vienišumu, liūdesiu, nerimu, buvo irzlesni, elgėsi prieštaraujančiai. Suprastėjusią vaikų miego kokybę, liūdesį, vienišumą dažniau nurodė vyresnių klasių mokinių tėvai, nerimą - vyresnių klasių mokinių, mergaičių tėvai, hiperaktyvumą, prieštaraujantį elgesį - mažesnių klasių mokinių, berniukų tėvai. 2) Lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją, nustatyta, jog 42,1 proc. tėvų manė, jog vaiko psichinė sveikata pandemijos metu pablogėjo, ypač 5-10 klasių mokinams. Nustatyta, jog pandemijos metu vaikų nuotaikos bei elgesio pokyčiai pasireiškė dažniau. 3) Tėvų nuomone, labiausiai vaikų psichinės sveikatos pablogėjimą lėmė sumažėjęs socialinių kontaktų kiekis, nuotolinis mokymas, užklasinių veiklų trūkumas. Psichinę sveikatą gerino laikas su šeima, namuose, gamtoje, sportuojant, užsiimant hobiu bei sumažėjęs patyčių kiekis. 4) 43 proc. tėvų nurodė, jog grįžus į kontaktinį mokymąsi jų vaikui, ypač vyresniems mokiniams, iškilo sunkumų - suprastėjo miego kokybė, pasireiškė nerimas, pervargimas. Mažesnių klasių mokiniai dažniau buvo nepaklusnūs, mergaitės dažniau nerimavo, berniukams dažniau trūko motyvacijos.

Author: Agnė Latakaitė. Study title: Parents‘ perspective on the effects of COVID-19 pandemic on children‘s mental health. Study goals: To evaluate the perspective of parents on the effects of COVID-19 pandemic on children‘s mental health. Study tasks: 1) To evaluate parents‘ perspective on the effects of COVID-19 pandemic on children's and adolescents' mental health. 2) To evaluate parents‘ perspective on children's and adolescents' mental health changes during the COVID-19 pandemic. 3) To find out parents‘ perspective on the causes of children's and adolescents' mental health changes. 4) To evaluate parents‘ perspective on children's and adolescents' mental health changes as they come back to face to face learning. Study methods, participants: The study was done using anonymous questionnaire with 34 questions, which was made by the author of this study. Parents of 1-10th grade pupils who study in Ketvergių lower secondary school and Dovilų lower secondary school participated in this study. Results: 235 parents participated in this study. 52,8 pct. (n=124) of parents were raising a girl, 47,2 pct. (n=111) - a boy. 37,9 pct. (n=89) of children were studying in 1-4th grade, 40,4 pct. (n=95) - in 5-8th grade, 21,7 pct. (n=51) - in 9-10th grade. Survey showed that 65,5 pct. (n=154) of children felt quite happy or neutral during COVID-19 pandemic. The results showed that 9-10th grade pupils felt sadder (p=0,02). Poor sleep quality, irritability, sadness, anxiety, exhaustion, distraction, hyperactivity, loneliness, problematic behavior were more prevalent during pandemic than previously. Hyperactivity, problematic behavior were more prevalent among boys and 1-8th grade pupils. Anxiety, loneliness, sadness, poor sleep quality were more prevalent among 9-10th grade pupils. Anxiety was more prevalent in girls. 42,1 pct. (n=99) of parents said that child's mental health (especially for the older ones (p=0,03)) had worsened during pandemic, 4,7 pct. (n=11) said that it had gotten better. Parents thought that social isolation, online learning, lack of extracurricular activities were the main reasons that had caused mental health worsening. Opportunity to spend more time at home, with family, in nature, working out, decreased bullying, having a hobby were factors that affected children's mental health in a positive way. 43 pct. (n=101) of parents thought that children faced problems when they came back to face to face learning, especially the older ones (p=0,03). Results showed that pupils felt more exhausted (46,1 pct. increase) than during the pandemic. Anxiety was more prevalent among girls, lack of motivation was more prevalent among boys. Poor sleep quality, irritability, anxiety, exhaustion were more prevalent among adolescents, problematic behavior was more prevalent among younger pupils. 30,6 pct. (n=72) of parents said that mental health changes were temporary. Conclusions: 1) Parents said that anxiety, loneliness, sadness, irritability, problematic behavior were the most common behavioral and emotional changes among children and adolescents during the pandemic. Poor sleep quality, sadness, loneliness were more prevalent among adolescents, anxiety - among adolescents and girls. Hyperactivity, problematic behavior were more prevalent among younger pupils and boys. 2) 42,1 pct. of parents thought that their child's mental health had worsened during the pandemic, especially for 5-10th grade pupils. Behavioral and emotional changes were more common during the pandemic than before. 3) Social isolation, online learning, lack of extracurricular activities were the main reasons that had caused mental health worsening. Opportunity to spend more time at home, with family, in nature, working out, decreased bullying, having a hobby were factors that affected children's mental health in a positive way. 4) 43 pct. of parents thought that their child had faced problems when they came back to face to face learning, especially the older ones - poor sleep quality, irritability, anxiety, exhaustion were more prevalent among adolescents. Anxiety was more prevalent among girls, lack of motivation was more prevalent among boys, problematic behavior was more prevalent among younger pupils.