Options
Raukšlėtalapių erškėčių (Rosa rugosa Thunb.) lapų fenolinių junginių kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimas
Mikitiejeva, Toma |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Žvikas, Vaidotas | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Šipailienė, Rasa | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
T. Mikitiejevos magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas dr. M. Liaudanskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Pavadinimas: Raukšlėtalapių erškėčių (Rosa rugosa Thunb.) lapų fenolinių junginių kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimas. Tyrimo tikslas: Ištirti skirtingose Lietuvos vietovėse ir vegetacijos laikotarpiu surinktų raukšlėtalapių erškėčių (Rosa rugosa Thunb.) lapų ėminių fenolinių junginių kokybinės ir kiekybinės sudėties įvairavimą ir įvertinti ištraukų antioksidacinį aktyvumą in vitro. Uždaviniai: Atlikti Lietuvoje augančių Rosa rugosa Thunb. lapų ėminių fenolinių junginių ekstrakcijos sąlygų nustatymą. Taikant UV–regimosios šviesos spektrofotometrinį analizės metodą, ištirti skirtingose Lietuvos vietovėse ir vegetacijos periodo metu rinktų raukšlėtalapių erškėčių lapų ėminių fenolinių junginių kiekybinę sudėtį ir jų ištraukų antioksidacinį aktyvumą in vitro. Įvertinti priklausomybę tarp R. rugosa lapų ėminių fenolinių junginių kiekio ir jų ištraukų antioksidacinio aktyvumo in vitro. ESC metodu nustatyti skirtingose Lietuvos vietovėse ir vegetacijos periodo metu rinktų raukšlėtalapių erškėčių lapų ėminių individualių fenolinių junginių kokybinės ir kiekybinės sudėties įvairavimą. Tyrimo objektas ir metodai: Raukšlėtalapių erškėčių lapų ėminiai, surinkti 2018 metais birželio – rugpjūčio mėnesiais, keturiolikoje skirtingų Lietuvos vietovių ir lapų ėminiai rinkti skirtingais fenologiniais tarpsniais, 2019 metų birželio – lapkričio mėnesiais. Bendras fenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas in vitro nustatytas UV–regimosios šviesos spektrofotometriniu analizės metodu. Kokybinė ir kiekybinė fenolinių junginių sudėtis vertinta pritaikius ESC metodą. Tyrimo rezultatai ir išvados: Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis (452,28±5,60 mg GRE/g) nustatytas raukšlėtalapių erškėčių lapų ėminius ekstrahuojant 40 proc. (v/v) etanoliu, 70 min., esant 678 W ultragarso vonelės galiai. Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas Stanaičių kaime (Kauno raj.) (343,56±4,58 mg GRE/g) rinktų lapų ėminiuose. Stipriausias redukcinis aktyvumas (2,60±0,21 mmol TE/g) nustatytas ištyrus raukšlėtalapių erškėčių lapų ėminių, rinktų Kašėtų kaime (Varėnos raj.) ištraukas, o stipriausias antiradikalinis aktyvumas (3,50±0,34 mmol TE/g) – ištyrus Stanaičių kaime (Kauno raj.) surinktų lapų ėminių ištraukas. Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis (443,02±0,61 mg GRE/g) nustatytas lapkričio 1 dieną surinktų raukšlėtalapių erškėčių lapų ėminiuose. Stipriausiu antioksidaciniu aktyvumu in vitro pasižymėjo lapų ėminių, rinktų spalio 22 dieną ir lapkričio 1 dieną, ištraukos. Nustatyta stipri koreliacija tarp bendro fenolinių junginių kiekio ir antiradikalinio aktyvumo (r=0,769). Atlikus raukšlėtalapių erškėčių lapų ėminių, rinktų skirtingose Lietuvos vietovėse ir vegetacijos periodo metu, ESC kokybinę ir kiekybinę analizę, identifikuoti 9 junginiai: procianidinas B1, chlorogeno rūgštis, procianidinas B2, procianidinas C1, p-kumaro rūgštis, izokvercitrinas, reinotrinas, avikuliarinas, kvercitrinas. Skirtingose vietovėse ir vegetacijos periodo metu rinktų raukšlėtalapių erškėčių lapų ėminiuose dominavo procianidinas B2 – flavan-3-olių grupės junginys.
T. Mikitiejeva master‘s thesis. Research supervisor Dr. M. Liaudanskas; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy. – Kaunas. The title of the master thesis. Qualitative and quantitative composition variability of phenolic compounds in wrinkled rose (Rosa rugosa Thunb.) leaves. The aim of the research. To determine the qualitative and quantitative composition of phenolic compounds and to evaluate the antioxidant activity in vitro of wrinkled rose leaves, collected in different parts of Lithuania and during vegetation period. The objectives of the research. To select the extraction conditions of phenolic compounds in the samples of wrinkled roses‘ leaves. To determine the quantitative composition of phenolic compounds and antioxidant activity in vitro variation in the samples of wrinkled roses‘ leaves, which have grown in different places in Lithuania and during vegetation period. To evaluate the correlation between quantities of total phenolic compounds and the antioxidant activity in vitro. To determine the qualitative and quantitative composition of phenolic compounds in samples of wrinkled roses‘ leaves, collected in different parts of Lithuania and during vegetation period by HPLC methodology. The object and methods of the research. The object is Rosa rugosa Thunb. leaves, collected in 14 different places in Lithuania between June and August 2018 and at different phenology phases between June and November 2019. Total phenolic compounds amount and antioxidant activity of Rosa rugosa Thunb. extracts were determined by UV– VIS spectrophotometric analysis method. The qualitative and quantitative analysis of phenolic compounds was performed by HPLC method. The results and conclusions of the research. The highest amount of total phenolic compounds was obtained by using 40 % (w/w) ethanol, 678 W ultrasound power for 70 minutes. The highest amount of total phenolic compounds were determinated in the sample of Rosa rugosa Thunb. leaves, collected in Stanaiciai village (Kaunas distr.) (343,56±4,58 mg GRE/g). The strongest reducing power, which was measured by FRAP method, was determinated in extract of the sample of wrinkled rose leaves from Kasetos village (Varena distr.) (2,60±0,21 TE mmol/g), the strongest antiradical activity (3,50±0,34 TE mmol/g), measured by ABTS method, was found in Rosa rugosa Thunb. leaves sample, collected in Stanaiciai village (Kaunas distr.). The highest amount of total phenolic compounds (443,02±0,61 mg GRE/g) were determined in Rosa rugosa Thunb. leaves, collected in the end of vegetation (November 1). The strongest FRAP and ABTS antioxidant activity were determinated in extracts of wrinkled roses‘ leaves, collected in the end of vegetation (October 22 and November 1). The strongest correlation was estimated between the amount of total phenolic compounds content and antiradical activity (r=0,769). The nine phenolic compounds procyanidin B1, chlorogenic acid, procyanidin B2, procyanidin C1, p-coumaric acid, isoquercitrin, reynoutrin, avicularin, quercitrin were identified and quantified by HPLC method.