Comparison of Patients Hospitalized after Suicide Attempt into University Hospitals of Lithuania and the Republic of Ireland

Research title: Comparison of Patients Hospitalized After Suicide Attempt into University Hospitals of Lithuania and the Republic of Ireland. Aim: To investigate, analyze and compare the number and clinical characteristics of patients hospitalized after a suicide attempt in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kauno Klinikos (KK) in Lithuania, and Galway University Hospital (GUH) in the Republic of Ireland. Objectives of the study: 1. To analyze and compare the social demographic data of patients hospitalized after suicide attempts in two clinics. 2. To analyze and compare the methods of attempted suicide of patients in two clinics. 3. To analyze and compare the psychiatric history of patients hospitalized in two clinics (previous and current diagnosis, route of referral to psychiatric department, and medications). 4. To analyze the major risk factors of suicide attempts among patients admitted in a 5-month period in KK. Methodology: A retrospective, cross-sectional study was employed with the main aim of pursuing a primarily quantitative approach. This was done by collecting the case histories of the patients in the months periods of January to May 2019 in KK Psychiatry department in Lithuania and GUH Psychiatry department in Ireland, with the central focus on comparing the patients in both clinics who are referred to the psychiatry unit for the same reason: suicide attempt. Prior to reviewing the case histories of the patients, consent from the department of bioethics and the bioethics committee in the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) was obtained for this research. Results: Out of the case histories collected in KK, 48.3% of the patients were females, and 51.7% were males, while in GUH, the female population was 59.8%, and the male was 40.2%. Comparison of age between the two clinics showed that in KK patients after suicidal attempt were older (the mean age (SD) 40.5 (17.797)) while in GUH (the mean age (SD) - 31.19 (14.805) (P-value: <0.001). In both hospitals, most patients were referred via the emergency department (ED); this makes up 84.3% of the referrals in KK and 90.2% of the referrals in GUH. The risk factors showed that in KK, patients who had a history of a mental history made up 78.7%, those who had a previous suicidal attempt made up 43.82%, and those who had suicidal ideation 53.4%. Finally, 29% of the patients reported drug abuse. A significantly higher number of patients had a previous psychiatric history than the patients in GUH (78.7% vs. 59.2%, respectively; P-value <0.002). Statistically significant differences were found in diagnosis between the two clinics: 37.1% of all the patients admitted to KK were diagnosed with an adjustment disorder, while in GUH, 33.8% were diagnosed with substance misuse (P<0.001). There was no statistical difference regarding the method of suicide attempt between the two clinics; however, there was a significant difference in the management employed in the clinics (P<0.001). The two clinics differed when it came to psychotropics, where 95.5% of the patients in KK were prescribed psychotropics compared with GUH, where 50.5% of patients were prescribed a psychotropic. (P-value <0.001). The main psychotropic medication prescribed in KK were antipsychotics (68.5%), followed by Benzodiazepines (BZD) (52.8%), antidepressants (49.4%), and mood stabilizers (3.4%). While in GUH, the main prescribed psychotropic medications were antidepressants (34.1%), followed by antipsychotics (12.6%), mood stabilizers (6.1%), BZD (3.3%), and antihistamines (0.9%). A statistically significant difference was found in the prescription of antidepressants (P-value <0.009), antipsychotics, and BZD (P-value <0.001). Conclusion: There are certainly some differences in both clinics when it comes to patients of suicide attempts. In this comparison, we see that those differences range from the patient's age to the treatment method when the patient presents to the hospital. However, we can also conclude that the similarities are equally important in understanding the reasons and factors that lead those patients to attempt suicide. With the growing numbers of suicide today, more research should be done to further understand the complexity of suicide and suicidal behaviour at the national and international levels.

Tikslas: Ištirti, išanalizuoti ir palyginti pacientų, hospitalizuotų po bandymo nusižudyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose (KK) Lietuvoje ir Golvėjaus universitetinėje ligoninėje (GUH) Airijos Respublikoje, skaičių ir klinikines charakteristikas. Tyrimo tikslai: 1. Išanalizuoti ir palyginti pacientų, hospitalizuotų po bandymo nusižudyti dviejose klinikose, socialinius demografinius duomenis. 2. Išanalizuoti ir palyginti pacientų bandymo nusižudyti būdus dviejose klinikose. 3. Išanalizuoti ir palyginti dviejose klinikose hospitalizuotų pacientų psichiatrinę anamnezę (ankstesnė ir dabartinė diagnozė, kreipimosi į psichiatrijos skyrių būdas ir vaistai). 4. Išanalizuoti pagrindinius bandymų nusižudyti rizikos veiksnius tarp pacientų, hospitalizuotų per 5 mėnesių laikotarpį KK. Metodika: 1. Tyrimo rezultatai: Taikytas retrospektyvus, skerspjūvio tyrimas, kurio pagrindinis tikslas - visų pirma kiekybinis metodas. Tai buvo daroma renkant 2019 m. sausio-gegužės mėnesių laikotarpių KK psichiatrijos skyriaus Lietuvoje ir GUH psichiatrijos skyriaus Airijoje pacientų ligos istorijas, pagrindinį dėmesį skiriant abiejų klinikų pacientų, nukreiptų į psichiatrijos skyrių dėl tos pačios priežasties - bandymo nusižudyti - palyginimui. Prieš pradedant nagrinėti pacientų ligos istorijas, buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos skyriaus ir bioetikos komiteto sutikimas šiam tyrimui. Rezultatai: Iš KK surinktų ligos istorijų 48,3 % pacientų buvo moterys, 51,7 % - vyrai, o GUH - 59,8 % moterų ir 40,2 % vyrų. Palyginus abiejų klinikų pacientų amžių, paaiškėjo, kad KK pacientai po bandymo nusižudyti buvo vyresni (amžiaus vidurkis (SD) - 40,5 (17,797)), o GUH (amžiaus vidurkis (SD) - 31,19 (14,805) (P reikšmė: <0,001). Abiejose ligoninėse dauguma pacientų buvo nukreipti per skubios pagalbos skyrių (Skubios pagalbos skyrių (SAD); KK tai sudaro 84,3 %, o GUH - 90,2 % nukreipimų. Tiriant rizikos veiksnius paaiškėjo, kad KK pacientai, turėję psichikos anamnezę, sudarė 78,7 %, pacientai, kurie anksčiau bandė nusižudyti, - 43,82 %, o turintys minčių apie savižudybę - 53,4 %. Galiausiai 29 % pacientų nurodė, kad piktnaudžiauja narkotikais. Ankstesnę psichiatrinę anamnezę turėjo gerokai daugiau pacientų nei GUH pacientų (atitinkamai 78,7 % ir 59,2 %; P vertė <0,002). Nustatyta statistiškai reikšmingų diagnozių skirtumų tarp abiejų klinikų: 37,1 % visų KK hospitalizuotų pacientų buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, o GUH - 33,8 % pacientų (P<0,001). Dėl bandymo nusižudyti būdo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų klinikų nenustatyta, tačiau klinikose taikytas gydymas reikšmingai skyrėsi (P<0,001). Abi klinikos skyrėsi kalbant apie psichotropinius vaistus: KK klinikoje 95,5 proc. pacientų buvo paskirti psichotropiniai vaistai, palyginti su GUH, kur psichotropiniai vaistai buvo paskirti 50,5 proc. pacientų. (P reikšmė <0,001). Pagrindiniai KK išrašyti psichotropiniai vaistai buvo antipsichotikai (68,5 proc.), po jų - benzodiazepinai (BZD) (52,8 proc.), antidepresantai (49,4 proc.) ir nuotaikos stabilizatoriai (3,4 proc.). Tuo tarpu GUH pagrindiniai skiriami psichotropiniai vaistai buvo antidepresantai (34,1 %), po jų sekė antipsichotikai (12,6 %), nuotaikos stabilizatoriai (6,1 %), BZD (3,3 %) ir antihistamininiai vaistai (0,9 %). Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas skiriant antidepresantus (P vertė <0,009), antipsichotikus ir BZD (P vertė <0,001). Išvados: Abiejose klinikose tikrai yra tam tikrų skirtumų, kai kalbama apie pacientus, bandžiusius nusižudyti. Lygindami matome, kad tie skirtumai yra įvairūs - nuo paciento amžiaus iki gydymo metodo, kai pacientas atvyksta į ligoninę. Tačiau taip pat galime daryti išvadą, kad panašumai yra vienodai svarbūs siekiant suprasti priežastis ir veiksnius, kurie skatina tuos pacientus bandyti nusižudyti. Šiandien, kai savižudybių skaičius vis didėja, reikėtų atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima geriau suprasti savižudybių ir savižudiško elgesio sudėtingumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.