Pacientų, sirgusių lokaliu prostatos vėžiu 2008-2012 metais, išgyvenamumo analizė

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti prostatos vėžio prognozinių veiksnių, paciento gretutinių ligų, taikytų gydymo metodų įtaką pacientų išgyvenamumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti prognozinių veiksnių įtaką išgyvenamumui. 2. Išanalizuoti pacientų gretutinius susirgimus ir įvertinti jų įtaką išgyvenamumui. 3. Įvertinti gydymo metodo įtaką išgyvenamumui. Metodai: atliktas retrospektyvusis tyrimas, kurio metu analizuota prostatos vėžiu (PV) sirgusiųjų medicininė dokumentacija. Gretutinių ligų įtaka išgyvenamumui vertinta panaudojant Charlson gretutinių ligų indeksą. Statistinė analizė atlikta MSO Excel 2007 ir SPSS 25,0 programomis. 5-erių metų išgyvenamumui apskaičiuoti naudotas Kaplan-Meyer metodas, prognozinių veiksnių įtaka išgyvenamumui vertinta pritaikius vienmatę ir daugiamatę Cox regresinę analizę. Kai nustatytas reikšmingumo lygmuo p≤0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Tyrimo dalyviai: iš viso tyrime dalyvavo 301 pacientas, kuriems 2008-2012 m. Kauno klinikų (LSMUL KK) filiale Onkologijos ligoninėje (OL) buvo histologiškai patvirtintas lokalus prostatos vėžys (suteiktas TLK-10 kodas C61). Tyrimo rezultatai: Nustatytas bendras 5-erių metų išgyvenamumas - 76.6%. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 66,26 ± 8,11 m. 5-erių metų išgyvenamumui reikšmingos įtakos turėjo: 1) amžius (p=0,024), 2) pradinis PSA dydis serume (p<0,001), 3) (p)T stadija (p=0,004), 4) Gleason diferenciacijos laipsnis (p<0,001), 5) Charlson gretutinių ligų indeksas (<0,001), 6) taikytas gydymo metodas (p<0,001). Mažiausiai gretutinių susirgimų nustatoma jaunesniems nei 60 m. tiriamiesiems (p<0,001). Taikyto gydymo metodo grupėse nesiskyrė Gleason diferenciacijos laipsnis (p=0,24). Jaunesniems pacientams buvo dažniau pasirenkama RP, vyresniems - HT (p<0,001); 3-4 balus CCI turinčių pacientų pirmo pasirinkimo gydymo metodas buvo RP, 9 ir daugiau balų turinčių - HT; 2 stadijos PV sirgę pacientai dažniau buvo gydomi RP. Diagiamatės analizės metu nustatyta, kad mirties per 5-erius metus rizika padidėja 2,54 karto tarp 8-10 Gleason balų turinčių pacientų (SR = 2,54, 95% PI: 1,395 - 4,632, p = 0,002), lyginant su 3-6 balų grupe. Kiekvienas Chalston indekso balas didiną riziką 1,2 karto (SR = 1,2 PI: 1,107 - 1,328, p<0,001) ir gydant HT santykinė rizika (SR) padidėja 2,48 karto (SR = 2,47 PI: 1,134 - 5,449, p=0,023), lyginant su RP. Nenustatyta statistinio reikšmingumo tarp išST ir RP gydytų pacientų ligos progresavimo (p=0,07). Išvados: Lokalaus PV 5-erių metų išgyvenamumui įtakos turėjo amžius, Gleason diferenciacijos laipsnis, pradinis PSA dydis, pT stadija, CCI. Kiekvienas CCI balas didina riziką mirti nuo PV per 5-erius metus 1,2 karto (SR = 1.2 PI: 1,107 - 1,328, p<0,001). Jaunesiems ir mažiau gretutinių susirgimų turintiems pacientams pirmo pasirinkimo gydymo metodas buvo RP. Rekomendacijos: Planuojant lokalaus PV gydymą tikslingas detalesnis gretutinių ligų vertinimas

Aim: To analyze the influence of prostate cancer prognostic factors, patient related diseases and treatment methods on patient survival. Objectives: 1. Evaluate the influence of prognostic factors on survival. 2. Analyze patients' co-morbidities and evaluate their impact on survival. 3. To estimate the influence of treatment method on survival. Methods: A retrospective study was carried out and medical documentation of patients with prostate cancer was analyzed. The statistical analysis was performed using MS Excel 2007 and SPSS 25.0 programs.The Kaplan-Meyer method was used to evaluate 5-year overall survival and the impact of various factors was assessed by applying a univariate and multivariate Cox regression analysis model. The difference in the characteristics of the subjects was considered to be statistically significant when the significance level determined for p≤0.05. Participants: 301 patient with pathologically confirmed local prostate cancer in the Afilliate of Lithuanian University Of Health Sciences Kaunas Oncology Hospital from 2008 to 2012. Results: Overall 5-year survival was 76.6%. The average age of patients was 66.26 ± 8.11 years. The 5-year survival was statistically significantly influenced by: 1) age (p = 0.024); 2) initial PSA level (p <0.001); 3) (p) T stage (p = 0.004); 4) Gleason score (p <0.001); 5) Charlson comorbidity index (CCI) (<0.001); 6) Treatment method (p <0.001). At least related diseases established under the age of 60 years (p<0,001). Gleason score (p=0.24) had no significant difference between treatment groups. Younger patients more frequent choice as treatment method was RP, older patients - HT. First-line treatment for patients with 3-4 CCI was RP, first-line treatment with 9 points or more - HT; Patients with stage 2 prostate cancer were treated more often with RP and EBRT. Multivariate analysis showed that hazard ratio (HR) of death in 5 years increases by 2.54 times between patients with 8-10 Gleason score (HR = 2.54, 95% CI: 1.395 - 4.632, p = 0.002) compared to 3-6 group. Each CCI score increases the risk by 1.2 times (HR = 1.2 CI: 1.107 - 1.328, p <0.001) and HT increases risk by 2.48 times (HR = 2.47 CI: 1.134-5.449), p = 0.023) compared to RP. No statistical significance was found for the progression of disease between patients treated with EBRT and RP (p = 0.07). Conclusions: The 5-year survival of local prostate cancer was influenced by age, Gleason differentiation score, baseline PSA level, pT stage, CCI. Each CCI score increases the risk of death from prostate cancer within 5 years by 1.2 (SR = 1.2 PI: 1.107 - 1.328, p <0.001). For younger patient’s and for pacients’ with less realed diseases first-line treatment method was RP. Recommendations: A more detailed assessment of related diseases is appropriate in planning local prostate cancer treatment.