Vaikų, sergančių celiakija, klinikos ir diagnostikos ypatumai
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Įvertinti vaikų, sergančių celiakija, klinikos ir diagnostikos ypatumus. Uždaviniai: 1. Nustatyti vaikų, sergančių celiakija, pasiskirstymą pagal amžių ir lytį. 2. Nustatyti dažniausiai pasireiškiančias celiakijos formas bei palyginti jas, atsižvegiant į vaikų amžių ir lytį. 3. Nustatyti dažniausius atskiroms klinikinėms celiakijos formoms būdingus klinikinius simptomus bei palyginti juos pagal vaikų amžių ir lytį. 4. Nustatyti celiakijos rizikos veiksnių dažnumą tarp šia liga sergančių vaikų, atsižvelgiant į klinikinę ligos formą, amžių, lytį ir antikūnių prieš audinių transgliutaminazę titrą. 5. Įvertinti plonosios žarnos biopsijos ir audinių transgliutaminazės antikūnių titro reikšmę, vaikams diagnozuojant celiakiją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, Vaikų ligų konsultacinėje poliklinikoje. Atlikta retrospektyvinė ambulatorinių kortelių analizė. Rinkti duomenys apie lytį, amžių, ūgį, svorį, simptomus, celiakijos rizikos veiksnius, gretutinius susirgimus, serologinių tyrimų ir biopsinės medžiagos paimtos iš plonosios žarnos histologinius duomenis. Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai: Tirti 22 vaikai, iš kurių 15 (68.2 proc.) mergaitės, 7 (31,8 proc.) – berniukai, vaikų iki 11 metų – 9 (40,9 proc.), virš 11 metų – 13 (59.1 proc.) (p>0,05). Šešiolikai vaikų (72,2 proc), nustatyta klasikinė klinikinė celiakijos forma. Pasiskirstymas pagal klinikines celiakijos formas, atsižvelgiant į amžiaus grupes ir lytį, statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Ne virškinimo trakto simptomai nustatyti dažniau nei virškinimo trakto ir klasikinės, ir neklasikinės formos atvejais, vyravo geležies stokos anemija ir pagal amžių atsiliekantis ūgis ir svoris, virškinimo trakto simptomai buvo dažnesni mergaitėms ir vaikams iki 11 metų. Beveik trečdalis vaikų turėjo celiakijos rizikos veiksnių, jie dažniau nustatyti mergaitėms ir vyresniems nei 11 metų vaikams. Dažniausiai nustatytas IIIA ir IIIB laipsnio pažeidimas pagal Marsh klasifikaciją, visais atvejais vyravo ne virškinimo trakto simptomai. Teigiamas aTG2 titras buvo dažniausias, kartu su juo visada nustatytas IIIA, IIIB ar IIIC laipsnio pažeidimas (p<0,0005). Išvados: 1. Celiakija dažniau diagnozuota vyresniems nei 11 metų amžiaus vaikams mergaitėms (p>0,05). 2. Klasikinė klinikinė celiakijos forma vyravo 2,6 karto dažniau nei neklasikinė/besimptominė ligos forma. 3. Ir klasikinės ir neklasikinės klinikinių celiakijos formų atveju vyravo ne virškinimo trakto simptomai. Daugiau mergaičių ir vaikų iki 11 metų skundėsi virškinimo trakto simptomais (p>0,05). 4. Beveik trečdalis vaikų turėjo celiakijos rizikos veiksnių. 5. Visiems vaikams su teigiamu aTG2 titru nustatytas plonosios žarnos pažeidimas su gaurelių atrofija, o esant neigiamam ar silpnai teigiamam aTG2 titrui, 80 proc. atvejų buvo pažeidimai be gaurelių atrofijos (p=0.002).
The aim of study: evaluate clinical course and diagnostic peculiarities among children with coeliac disease. Tasks: 1. Evaluate distribution of children with coeliac disease in consideration of their age and sex. 2. Find out distribution of clinical forms of pediatric coeliac disease and compare them considering age and sex. 3. Evaluate most frequent symptoms for separate clinical forms of pediatric coeliac disease and compare them in consideration of age and sex. 4. Evaluate frequency of coeliac disease risk factors between children, which are ill with it, in consideration of clinical form, sex and titre of antibodies agains tissue transglutaminase. 5. Evaluate importance of small intestine biopsy and titre of tissue transglutaminase antibodies in diagnosing pediatric coeliac disease. Research material and methods: The research was made in 2016 Kaunas clinic`s Lithuanian University of Health Sciences Pediatric consultation outpatient. A retrospective analysis on children diagnosed with coeliac disease in 2014-2016 year ambulatorical health cards was made. The gathered data was about patient’s sex, present age, height, weight, symptoms, coeliac disease risk factors, side diseases, serological testing data and histological data of small intestine biopsy. Results are statistically reliable when p<0,05. Research results: We evaluated 22 children, from whom 15 were girls (68.2 pct.), 7 were boys (31,8 pct.), 9 were younger than 11 years (40,9 pct.) and 13 were older than 11 years (p>0,05). 16 children (72,2 pct.) had classical clical form of coeliac disease. There was no statistical significance in distribution of clinical form in consideration of age groups and sex. Extraintestinal symptoms prevailed over intestinal in both classical and non-classical forms while iron deficiency anaemia and failure to thrive being the most frequent, intestinal symptoms were more common in girls and children younger than 11 years. Almost one third of children had risk factors for coeliac disease, they were more frequent in girls and children older than 11 years. IIIA and IIIB small intestine lesions based on Marsh classification were most, in all cases extraintestinal symptoms prevailed. Possitive aTG2 titre was most frequent with villous atrophy was always along (p=0,002). Conclusions: 1. Coeliac disease was diagnosed more frequent in children older than 11 years and girls (p>0,05). 2. Classical coeliac disease was diagnosed 2,6 times more frequent than non-classical/asymptomatic. 3. In both classical and non-classical forms extraintestinal symptoms were more frequent. More girls and children younger thant 11 years had intestinal symptoms (p>0,05). 4. Almost one third of children had risk factos. 5. All children with positive aTG2 titre had villous atrophy in their small intestine, and 80 pct. had lession without villouos atrophy when aTG2 titre was weakly positive/negative (p=0,002).